Tūkstantmetis žaidimas

Kauniečiai jau įpratę prie šiltuoju metų laiku prie Kauno pilies vykstančių šeimadienių, siūlančių veiklas atvirame ore. Žiemos sezonu į pilies vidų pakviečiantys šeimadieniai mažiau žinomi, tačiau, pasak čia veikiančio Kauno miesto muziejaus darbuotojų, miestiečiai po truputį atranda ir juos. Nemažai jų šeštadienio vidudienį ėmėsi šeimadieniui paruoštų veiklų: kas iš molio lipdė medalį su Kauno simboliu – tauru, kas ieškojo, pasak legendos, pilyje paslėpto lobio, kas žaidė senovinį stalo žaidimą.

„Tai – kvirkatas, tarpinis variantas tarp šaškių ir šachmatų“, – rodydamas medines lentas su išraižytomis linijomis ir šaškes priminančias baltas bei rudas figūras pasakojo muziejaus edukatorius Tadas Karanauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą. Kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje, rasta kvirkato lenta. Pagal tai sprendžiama, kad Lietuvoje šis žaidimas taip pat buvo žaidžiamas. Neaišku, ar jis jau buvo pasiekęs Lietuvą Vytauto laikais, tačiau žinoma, kad šis didysis kunigaikštis laisvalaikiu mėgo žaisti šachmatais“, – pridūrė edukatorius.

Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą. Kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje, rasta kvirkato lenta.

Toje pačioje salėje prie didelio stalo molį minkė kita grupelė šeimų. Pagal jiems išdalintus senovinio Kauno anstpaudo pavyzdžius jie bandė nusilipdyti medalius. Edukacijos dalyviams ėmus svarstyti, kas ant jo pavaizduota – jautis ar ožys – edukatorius Jokūbas Goscevičius paaiškino: „Tai – tauras. O aplink esantis lotyniškas užrašas „Sigillum civitatis caunensis“ reiškia „Kauno miesto anstpaudas“.

Sąsajos su Gediminaičiais

Pasigaminusieji medalius ir išbandžiusieji kvirkatą, leidosi į lobio paieškas.

„Sakoma, kad pilyje paslėptas lobis, kurio dar niekas nesurado. Galbūt jums pavyks jį rasti?“ – intrigavo edukatorius Giedrius Karpinskas, pakvietęs lobio paieškas pradėti nuo pilies požemių.

„Kauno pilis susijusi su valdovų gimine – Gediminaičių dinastija, valdžiusia Lietuvą du šimtus metų. Pirmoji Kauno pilis pastatyta vieno iš Gedimino sūnų, antroji – vieno iš Gedimino anūkų. Kai Gedimino sūnus pastatė pirmą mūrinę Kauno pilį, ji turėjo sulaikyti kryžiuočius, kad šie nesiveržtų gilyn į šalį. Ji saugojo du svarbius vandens kelius: kelią Nemunu, be to, kas buvo dar svarbiau – kelią Nerimi į Vilnių. Kryžiuočiai ne kartą stengėsi paimti Kauno pilį, bet apie tai – vėliau. O dabar jūs turite surasti šioje salėje paslėptą Gedimino sūnaus, pastačiusio pirmąją Kauno pilį, portretą, ir pasakyti, kas jis toks“, – ieškoti reikiamo portreto suaugusius ir vaikus paragino edukatorius.

Patyrė sportinį azartą

Kalbinti šeimadienio dalyviai džiaugėsi šeštadienio popietei pasirinkę įdomią ir naudingą veiklą.

„Žinutę apie šeimadienį pastebėjau feisbuke. Veiklos čia labai patiko, įdomu ir mums su vyru, ir dukrytei“, – pasakojo Aurelija Kasperavičienė, į šeimadienį atvykusi su vyru Rimu ir penkerių metų dukryte Vilte.

Kaunietė Aurelija, veiklose Kauno pilyje dalyvavusi su vyru Andriumi, mokyklinio amžiaus dukromis Rusne, Jogaile ir dukterėčia Marija, pasakojo čia ne tik sužinoję daugiau apie Kauno istoriją, bet ir patyrę sportinį azartą žaisdami kvirkatą.

„Vyras laimėjo pirmą vietą, Marija – antrą. Tai įdomesnis nei šaškės žaidimas – reikia daugiau pagalvoti – ir ne toks sudėtingas kaip šachmatai“, – pasakojo Aurelija.

Kartą per mėnesį rengiami šeimadieniai – puiki proga Kauno miesto muziejuje apsilankyti nemokamai. Vasario mėnesį šeimadienis vyks kitame šio muziejaus padalinyje – Tautinės muzikos skyriuje. Tiksli šeimadienio data iš anksto skelbiama muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose.