Netikėta žinia

Baltų prospekte esančių keturių daugiabučių gyventojai ne per seniausiai sužinojo nelauktą naujieną – netoliese planuojama statyti dar kelis daugiabučius.

Kai kurie gyventojai žino ir dar vieną su planuojamomis statybomis susijusią naujieną: statybų užsakovas –  bendrovė „Žibuoklė“, kuriai vadovauja dar 2021 m. pavasarį Šilainiuose liūdnai pagarsėjęs Mindaugas Jonika.

Tada jo vadovaujamai bendrovei rimtų priekaištų turėjo paveldosaugininkai. Jie įtarė, kad, ant Milikonių kalno šlaito statant kotedžus, piktavališkai buvo pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Bando slapukauti?

Viešai prieinamoje informacijoje apie Baltų prospekte netrukus planuojamą įgyvendinti statybos projektą rašoma, kad statytojas yra bendrovė „Žibuoklė“, bet jos vadovo pavardė neminima.

„Kauno dienos“ ir Rekvizitai.lt duomenimis, „Žibuoklės“ direktorius yra M. Jonika.

Tačiau pats M. Jonika dabar tarsi bando slėptis.

„Kauno dienai“ pasiteiravus, ar jam priklauso planuojamų statybų sklypas Šlainiuose, M. Jonikos telefono numeriu atsiliepęs vyras svaičiojo įtariantis, kad jam skambina ne žurnalistas, bet kažkoks sukčius.

Nedalykiška, nelinkusi dalytis visuomenei svarbia informacija pasirodė ir viešai skelbiamu „Žibuoklės“ telefonu atsiliepusi moteris, vengusi atsakyti į labai paprastą klausimą, ar šios bendrovės vadovas yra būtent M. Jonika.

Darbų užsakovo pavardės nepanoro atskleisti net ir numatomus statyti daugiabučius suprojektavusios bendrovės „Ugnius ir architektai“ vadovas Ugnius Vasiliauskas.

Registrų centro centro duomenimis, „Žibuoklės“ direktorius yra M. Jonika. Būtent ten nurodytu telefono numeriu atsiliepęs vyras svaičiojo, kad galbūt jam skambina ne žurnalistai, bet sukčiai.

Tendencija: netoli teritorijos, dėl kurios kilo nepasitenkinimas, jau yra naujų pastatų. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Gyventojai sujudo

Su „Kauno dienai“ kalbėjęs šalia numatytų statybų gyvenantis vyras tvirtino, kad apie planuojamus naujus daugiabučius jis ir jo kaimynai sužinojo kone atsitiktinai.

„Vieną dieną prie gatvės pamatėme lentą. Joje buvo parašyta apie planuojamas naujas statybas ir apie visuomenei skirtą posėdį statyboms aptarti. Į posėdį susirinko nedaug gyventojų, tačiau, kai pasklido informacija apie galimus būsimus pokyčius, žmonės ne juokais susirūpino. Dauguma jų pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama atsižvelgti į visuomenės interesą ir numatomoms statyboms neišduoti leidimų“, – sakė vieno iš daugiabučių gyventojas Dainius Pašninas.

Jo nuomone, nesuprantama ir nepagrįsta, kad tankiai apstatytuose Šilainiuose planuojama vidinė plėtra, kuri mažina ir taip jau šiame rajone ankštas viešąsias erdves.

Bendra bėda

Anot Baltų prospekto daugiabučio gyventojo, visus kaimynus sieja  visiems Šilainiams būdinga bėda – didžiulis parkavimo vietų trūkumas. Jau įprasta, kad automobiliams užleidžiamos vietos ant šaligatvių, ant vejų, ir tokios tendencijos tik plečiasi.

Į posėdį susirinko nedaug gyventojų, tačiau, kai pasklido informacija apie galimus būsimus pokyčius, žmonės ne juokais susirūpino. Dauguma jų pasirašė peticiją.

Peticijoje, kurią pasirašė kelios dešimtys butų savininkų, reikalaujama atsižvelgta į tai, kad naujos statybos gali padaryti daug žalos vietos bendruomenei.

Atkreipiamas dėmesys, kad numatomų statybų vieta yra svarbi gyventojų laisvalaikiui – čia žiemą mėgsta žaisti vaikai, vedžiojami šunys, yra pėsčiųjų takas.

Baiminasi chaoso

Peticijoje reikalaujama, kad, svarstant dėl leidimo statyboms išdavimo,  atsakingai būtų išnagrinėta kritinė situacija, kurią sukelia parkavimo vietų trūkumas.

„Jei grįžti vėliau, nėra kur pastatyti automobilio. Jei papildomai atsiras dar 22 butai, galima sakyti, atsiras dar apie 20 automobilių. Kodėl apie tai negalvojama?“ – klausė vienas pašnekovų.

Sunerimusių gyventojų skaičiavimais, jei planuojami nauji daugiabučiai bus pastatyti, ir taip jau kritiškai perkrauti kvartalai taps absoliutaus urbanistinio chaoso zonomis.

Atkreipiamas dėmesys, kad dabartiniai senieji daugiabučiai ir jų kiemai projektuoti tada, kai automobilių buvo gerokai mažiau.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad gautas raštas iš gyventojų. „Klausimą nagrinėjusi Kauno savivaldybės Peticijų komisija dėl trūkumų dokumento nepripažino kaip peticijos. Raštus nagrinėsime ir jų teikėjams atsakysime per skirtą terminą. Visuomenė turėjo galimybę teikti pastebėjimus ar siūlymus pristatant projektinius pasiūlymus“, – teigė jis

Bėda: parkavimo vietų trūkumas – ypatinga Šilainių problema. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Sudėtingi rytmečiai

D. Pašninas sakė, kad svarstant projektą buvo išsakyta prielaida, neva ne visi naujų daugiabučių gyventojai turės automobilius, nes galbūt naudosis viešuoju transportu.

„Naudotis viešuoju transportu patogu, jei darbovietė yra miesto centre ir nereikia vežioti vaikų į ugdymo įstaigas“, – pabrėžė pašnekovas.

D. Pašninas neabejoja, kad, įgyvendinus statybos projektą, dar labiau padidėtų rytinės automobilių grūstys.

„Prie planuojamo statyti namo esančioje sankryžoje kiekvieną rytą susidaro spūstys, ypač šalutiniame kelyje, nes gyventojai ne tik veža vaikus į mokyklas ir darželius, bet ir į netoliese esančią mokyklą. Naujų daugiabučių statyba tik dar labiau padidintų spūstis“, – prognozuoja naujų namų statybai nepritariantys gyventojai.

Laikėsi reglamento

Numatomus statyti daugiabučius suprojektavusios bendrovės „Ugnius ir architektai“ vadovas U. Vasiliauskas „Kauno dienai“ tvirtino, kad projektas yra nepriekaištingas.

„Suprantu gyventojų pastebėjimus, nuogąstavimus. Mes griežtai laikėmės įstatymo ir reglamento. Kitaip ir būti negali. Projektinius pasiūlymus rengėme, kaip nurodo įstatymas, automobilių parką projektavome taip, kaip nurodo įstatymas. Jei yra kokių nors klaidų,  atitinkamos instancijos tai pastebi ir mums rašo pastabas. Pabrėžiu – projektas parengtas pagal šiandien galiojančius įstatymus. Užsakovas, nusipirkęs sklypą, ateina pas mus su projektavimo užduotimi, pateikia mums tą užduotį ir mes dirbame. Kiek ta užduotis yra reali ir įstatymo ribose, tiek mes ir darome, linijų neperžengiame, nes dėl to netektume savo atestatų“, – sakė bendrovės „Ugnius ir architektai“ vadovas.

Vilioja: statytojus ši vieta sudomino jau senokai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Įtaria piktavališkumu

Projektas – savo keliu, o realūs darbai – apylankomis.

Galimai tokį veikimą prieš kelerius metus Šilainiuose demonstravo kita M. Jonikos vadovaujama bendrovė „Ant skardžio“, kuri Žemalės gatvėje, Milikonių kalno šlaite, statė kotedžų kvartalą „Skardžio namai“.

Dviprasmišką situaciją 2021 m. balandį aprašė „Kauno diena“.

Prasidėjus kotedžų kvartalo statybos darbams, aplinkiniams gyventojams kilo įtarimų, kad projekto vystytojai bando nuslėpti ir galbūt sunaikinti atkastus istorinius buvusio pastato pamatus. Apie tai buvo pranešta atsakingoms institucijoms.

Klausimą nagrinėjusi Kauno savivaldybės Peticijų komisija dokumento dėl trūkumų nepripažino kaip peticijos.

Kultūros paveldo sergėtojai pripažino, kad pranešimą apie sklype atkastus raudono mūro fragmentus jie gavo iš gyventojų, o ne iš darbus vykdžiusios bendrovės.

Šilainių gyventojai teigė esantys įsitikinę, kad projekto „Skardžio namai“ vystytojams svarbu kuo skubiau pastatyti kotedžus, dėl to jie nusispjauna į netikėtai atrastas kultūros paveldo vertybes.

2021 m., renkant duomenis apie galimą savivaliavimą, „Kauno dienai“ žmonės patikslino, kad dėl atkastų seno mūro fragmentų yla iš maišo išlindo visai netikėtai, kai sniegas pradėjo tirpti ir vanduo išplovė sklype buvusį gruntą. Tada paveldo vertybės atsivėrė visu gražumu. Aplinkiniai tikino, kad senoviniai pamatai galėjo būti atkasti dar 2020 m. gruodį, tačiau projektą vystančios bendrovės „Ant skardžio“ darbuotojai apie tokius radinius niekam nepranešė.

Susirūpinę žmonės kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), kad atvyktų specialistai ir įvertintų dar išlikusius senų pastatų fragmentus. Statybvietę apžiūrėję paveldosaugininkai ir archeologai apgailestavo, kad statytojas galėjo padaryti grubių pažeidimų.

„Statytojas, atradęs pamatus, neinformavo jokių institucijų. Dar gruodį iš statybvietės buvo išvežta riedulių, kurie galėjo būti to istorinio pastato pamatų dalis. Taip galėjo būti sugriautos senosios konstrukcijos. Žiemą viskas buvo padengta sniego sluoksniu, tai niekas nieko nematė, ką jie ten daro, o kovo pabaigoje pradėjo matytis, kad ten yra arkinės konstrukcijos. Todėl gyventojai pranešė Kultūros paveldo departamentui, kad šie atvyktų ir įvertintų radinius vietoje“, – pasakojo viena vietos gyventoja, prašiusi jos neįvardyti dėl galimų konfliktų su rangos darbus vykdančios bendrovės direktoriumi.

Atvykę ekspertai statybvietėje iš tiesų aptiko arkinio rūsio fragmentų, išlikusių galbūt nuo XVII a. Spėjama, kad tai galėjo būti užmiesčio dvaro liekanos.

Vilioja: statytojus ši vieta sudomino jau senokai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Beliko apgailestauti

Specialistams beliko apgailestauti, kad apie radinius nepranešė juos aptikę kvartalo statytojai – M. Joniko tuo metu vadovaujama bendrovė „Ant skardžio“.

„Šiuo atveju kasimo darbus vykdę asmenys apie aptiktus rūsio fragmentus nepranešė. Mes kreipėmės į darbus vykdžiusios bendrovės atstovus ir paprašėme pateikti paaiškinimą, kodėl jie neinformavo apie galimus archeologinius radinius. Jei apie tokius radinius nepranešama, galima daryti prielaidą, kad buvo padarytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimas. Viename gyventojo pranešime yra parašyta, kad buvo išvežti akmenys, tačiau dabar sunku nustatyti, ar iš tiesų tai buvo padaryta. Žemalės gatvė nėra kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje, o ir žinių apie šioje vietoje esantį archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektą iki šiol nebuvo“, – tuo metu situaciją „Kauno dienai“ komentavo KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Aiškindamasi aplinkybes, „Kauno diena“ pabandė susisiekti su bendrovės „Ant skardžio“, kuri vykdė statybų darbus minėtu adresu, vadovu M. Joniku. Net keli šaltiniai buvo nurodę tą patį telefono numerį, kad jis – būtent M. Joniko, tačiau paskambinus atsiliepęs vyras aiškino, esą žurnalistas ne ten paskambino.

Nusipirko 2021 m.

Baltų prospekte esantį sklypą, kuriame planuojama statyti daugiabučius, nuosavybės teise valdo uždaroji akcinė bendrovė „Žibuoklė“. Sklypas įsigytas 2021 m. spalio 22 d. Žemės sklypo paskirtis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Du planuojami statyti daugiabučiai yra panašūs – vienuolika butų.

Minėto sklypo dydis – 920 kv. m, o planuojamas daugiabučio plotas – 747,59 kv. m.

Iš viso planuojama 21 papildoma automobilių parkavimo vieta – po vieną stovėjimo vietą kiekvienam butui. Abu planuojami daugiabučiai bus keturaukščiai.

Planuojamų įrengti butų plotai svyruoja nuo maždaug 40 iki 89 kv. m. Abiejuose pastatuose bus ir po vieną butą, pritaikytą žmonėms su negalia.

Inspekcija nesikiša

Situaciją Baltų prospekte „Kauno dienai“ pakomentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas:

– Išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Savivaldybė, įgyvendindama šią funkciją, turi Konstitucija ir įstatymais nustatytą sprendimo iniciatyvos, jo priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už savarankiškosios funkcijos atlikimą. Inspekcija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje nedalyvauja.

Dėl minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus – šiuo metu naujo daugiabučio gyvenamojo namo butui turi būti skiriama mažiausiai viena vieta vienam butui. Tačiau minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas.