Šimtukininkai: egzaminai – ne svarbiausias dalykas gyvenime

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Dviejų Kauno abiturientų atestatuose – po šešis šimtukus, trečio – penki šimtukai ir 99 balai. Gimnazistė įspūdžiais dalytis nesutiko, o vaikinai šimtukų taip pat nesureikšmino.

Sportinis azartas

Visi minėti šimtukininkai – Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolventai. Arsenijus Zubkovas, laikęs šešis egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos, informacinių technologijų ir fizikos. Iš visų jų gavo didžiausius įmanomus įvertinimus, kaip ir jo bendramokslė.

„Taip, būtų pakakę laikyti tik du egzaminus, bet kai reikėjo rinktis, nebuvau apsisprendęs, ką studijuosiu. Dar suveikė ir sportinis interesas“, – pasakojo A.Zubkovas. Jis į KTU gimnaziją kasdien važinėjo iš namų Išoruose, esančiuose tarp Kauno ir Jonavos. Jam antrino penkis šimtukus gavęs Justas Petrauskas ir užsiminė, kad daugiau egzaminų pasirinko norėdamas apsidrausti.

Tiek šimtukų skamba įspūdingai, bet gerai visus dvylika metų besimokę vaikinai į juos reagavo ne taip audringai, kaip būtų galima tikėtis. „Kai pamačiau lietuvių kalbos šimtuką, sekundę nepatikėjau. Galvojau – gal klaida. Maloniai nustebino. Bet nemanau, kad tiek šimtukų man ką nors duos. Tiesiog smagu“, – be didelių emocijų su lengva šypsena veide Arsenijus pasakojo apie akimirką, kai pirmų keturių savo egzaminų rezultatus pamatė vieną paskui kitą.

„Visada norisi kuo geresnių rezultatų, bet nesitikėjau tokių gerų. Konkrečių balų nebuvau užsibrėžęs. Prieš egzaminus kankino mintys ne tiek apie rezultatus, o kur studijuoti“, – pridūrė KTU absolventas. Šiuo metu jis apsistojo ties informacinių technologijų studijomis. Belieka apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar į šią sritį gilintis Edinburgo universitete.

A.Zubkovas laiko rasdavo ne tik mokslams ir laisvalaikiui, bet ir kompiuteriniui žaidimui kurti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tereikėjo išlaikyti

„Pats nustebęs, kad taip visai neblogai pasisekė, – kuklumo nestokojo ir gimnaziją šiemet baigęs J.Petrauskas, kuris mažiau nei 100 balų gavo tik iš chemijos. – Šiek tiek nustebau, bet nepasakyčiau, kad kažkaip ekstremaliai sureagavau.“

Chemijos egzamino darbas įvertintas 99 balais. Ir pirmųjų, ir paskutinių rezultatų vaikinas laukė ramiai, tačiau pastaruosius vadino sunkiau nuspėjamais.

Šiek tiek nustebau, bet nepasakyčiau, kad kažkaip ekstremaliai sureagavau.

Aišku, triženkliais ir beveik triženkliu įvertinimais džiaugėsi ir jis pats, ir namiškiai. „Suprantame, kad egzaminai – ne svarbiausias dalykas pasaulyje, bet smagu, kai gerai pasiseka“, – taip vaikinas įvertino iš šešių egzaminų, tarp kurių – lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, matematika, biologija ir istorija, surinktus balus.

Atsipalaiduoti jis galėjo dar prieš egzaminus, nes jau buvo priimtas į pasirinktą Jungtinės Karalystės aukštąją mokyklą. Brandos egzaminus tereikėjo išlaikyti, nes buvo puikiai įvertintas jo motyvacinis laiškas, pokalbis ir nenuvylė atlikdamas specifinį testą.

Dar negali įvardyti, ką veiks baigęs mokslus, nes pasirinko plačią studijų programą, apimančią politiką, filosofiją ir ekonomiką.

Kas pravers gyvenime?

Justo vertinimu, brandos egzaminai – liūdnesnioji mokymosi proceso dalis. Dabartinė sistema orientuota į egzaminų išlaikymą.

„Tiek mokytojai, tiek mes daug dirbame tam, kad išmoktume egzamino formatą, kad pataikytume atsakyti taip, kaip prašo instrukcijos ir t.t. Bet panašiai yra su visomis testavimo sistemomis. Tiesiog išmokstamas egzamino formatas. Pavyzdžiui, yra ištisa industrija pasiruošimo biologijos egzaminui knygų, mokytojai šlifuoja kiekvieną tavo atsakymo žodį, kad žmogus, kuris pagal instrukciją tikrins egzamino darbą, rastų tai, ką nori rasti“, – pastebėjo vaikinas.

Kiek iš viso to, ko išmoko gimnazijoje, pravers tolesniame gyvenime?

Šis klausimas J.Petrauskui priminė vieną situaciją matematikos pamokoje. To paties jo ir bendramokslių klaususi mokytoja, pati atsakė į savo klausimą, kad konkrečiai to, kas užrašyta ant lentos, tikriausiai gali ir neprireikti. Tačiau ji pateikė aliuziją į sporto klubą. Svarsčius per treniruotes kilnojame ne todėl, kad vėliau eidami gatve ir radę hantelį galėtume jį pakelti. Lygiai taip pat ir su matematika ar kitomis disciplinomis. Mokykloje gauname žinių, tačiau kartu tiesiog treniruojame smegenis.

A.Zubkovas visus dvylika metų apibūdino kaip teigiamą patirtį, nors, kaip sakė, ne viskas žavėjo. „Viskas, ko išmokome, yra svarbu, ir viskas kažkada turės savo vertę“, – įsitikinęs jaunuolis.

Šimtukų receptas

J.Petrauskas vardijo, kad gerus mokymosi rezultatus, kurie nebūtinai atsispindi pažymiuose, lemia keli dalykai: nuoseklus mokymasis, mokytojų darbas ir sėkmė.

„Egzaminus laiko labai daug labai protingų žmonių“, – argumentavo vaikinas. Jis atkreipė dėmesį, kad skirtumas, pavyzdžiui, tarp 98, 99 ir 100 balų iš tiesų yra labai nedidelis ir gal net nulemtas tik sėkmės, tačiau neretai nuo jo gali priklausyti, ar pavyks patekti į norimą studijų vietą, ar ne.

„Matematikos ir kitų dalykų žinios susikaupė metams bėgant“, – irgi nuoseklumą išskyrė A.Zubkovas ir pabrėžė namų darbų svarbą. Tačiau, jo manymu, nėra vieno kelio, vedančio mokslo olimpo link: „Kiekvienam žmogui skirtingas receptas, skirtingi ingredientai.“ Mokiniams jis patartų į užrašus ir vadovėlius akį užmesti trumpiau, bet dažniau, nepasilikti visko dvyliktai klasei ar paskutiniam mėnesiui.

Abiejų nuomone, geriausi buvo paskutiniai ketveri metai. „Mokymasis būtent KTU gimnazijoje tikrai skatino siekti kuo aukštesnių rezultatų ir tobulėti, esu dėkingas mokytojams ir visai gimnazijos bendruomenei“, – dėkojo A.Zubkovas.

Gimnazijos pasirinkimą akcentavo ir antrasis pašnekovas. „Labai pasisekė su mokykla. Tai buvo metai, praleisti labai geroje bendruomenėje“, – turėdamas omenyje ir bendramokslius, ir mokytojus sakė J.Petrauskas.

Svarbiausias dalykas, kurį įsisąmonino, kad nei jis pats, nei kiti žmonės aplinkui nėra paprasti. Į save ir į visus kitus žiūrint kaip į galinčius daug ką nuveikti, daug ką sugalvoti, pakeisti, atsiveria visai kitokios galimybės.

Plaukimas ir kūrimas

Didelę dalį J.Petrausko laisvalaikio iki pernykščio karantino, kai baseinai išvis ilgam buvo uždaryti, užėmė plaukimas. Iki tol į baseiną jis užsukdavo net po šešias dienas per savaitę. „Nepaaiškinsiu, kodėl pasirinkau plaukimą. Nueini, kas nors pavyksta, ir pasilieki. Daugeliui žmonių su įvairiomis sporto šakomis taip yra“, – kalbėjo vaikinas.

J.Petrausko gyvenime svarbią dalį užima plaukimas. (D. Janučio/LRVK nuotr.)

Jo nuomone, pavyko subalansuoti sportą ir mokslus. Į profesionalų sportą nenorėjo pasukti, kad ši veikla neužgožtų kitų gyvenimo sričių, tačiau kartu pavyko išsaugoti norą plaukti.

Laisvalaikiu dar mėgsta skaityti, keliauti. Anglijoje taip pat norėtų tęsti plaukimo treniruotes. Sporto nauda, kalbėjo jis, – neabejotina. Ne tik dėl fizinio aktyvumo ir jo pranašumų, bet ir dėl išsiugdytos disciplinos. „Per vidurį treniruotės neišlipsi iš baseino. Reikia baigti, kas pradėta“, – pateikė pavyzdį kaunietis.

Kiekvienam žmogui skirtingas receptas, skirtingi ingredientai.

Savidisciplina labai pravertė per nuotolinį mokymąsi, nes buvo daugiau nei įprastai savarankiško darbo, o jis reikalauja daugiau pastangų ir jėgų. „Iš kitos pusės, nuotolinis mokymasis padeda patogiau susidėlioti tvarkaraštį, tačiau tokio mokymosi patyriau daugiau, nei norėtųsi. Atimama socialinė mokymosi mokykloje dalis“, – lygino pašnekovas.

A.Zubkovas, puikiai mokantis lietuvių, rusų ir anglų kalbas, laisvalaikiu mokosi prancūziškai. Savaitgalių neįsivaizduoja be filmų, knygų, muzikos ir kelionių. Pabrazdina gitarą, žaidžia futbolą, tai norėtų tęsti ir studijuodamas. Prieš porą metų su tėčiu dviračiais numynė iš Klaipėdos į Taliną.

Be minėtų veiklų, abu šimtukininkai rasdavo laiko ir darbui. Justas – rašydavo tekstus ekonomikos ir kitomis temomis žurnalams, Arsenijus su bendraminčiu pernai vasarą pradėjo vystyti naujo kompiuterinio žaidimo idėją ir ėmėsi ją įgyvendinti.

Mokslai Justui prasidės spalį, iki to laiko planuoja pailsėti, pabendrauti su draugais, pasimatyti su bendramoksliais, išsisklaidysiančiais po Lietuvą ir pasaulį.

Kaune – 342 šimtukininkai

Šiemet dviejų jau minėtų Kauno abiturientų atestatuose švies net po šešis šimtukus. Jų bendramokslis taip pat iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos pelnė penkis šimtukus.

Po keturis šimtukus gavo keturi kiti KTU gimnazijos abiturientai, po vieną Kauno „Santaros“ gimnazijos ir Kauno „Saulės“ gimnazijos atstovą.

Po tris šimtukus surinko aštuoni Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientai, po vieną Kauno „Saulės“ gimnazijos ir Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos dvyliktoką.

Šimtukai jiems byrėjo iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos, chemijos, informacinių technologijų, rusų kalbos, fizikos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė „Kauno dieną“ informavo, kad net 342 Kauno mokyklų abiturientai bent iš vieno valstybinio brandos egzamino gavo po 100 balų.

Šimtukininkai bus simboliškai apdovanoti. „Tradiciškai abiturientai, gavę bent vieną šimtuką, ir juos parengę mokytojai apdovanojami Kauno miesto mero padėkos raštais. Tie abiturientai, kurie gavo 3–6 šimtukus šiais metais bus apdovanoti ne tik mero padėkos raštais, bet ir „Kaunastic“ dovanų kortele, skarelėmis ar kaklaskarėmis su M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais“, – teigė V.Adaškevičienė.


Ministrė: rezultatai neblogi

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė (nuotr.) mano, kad derėtų pasidžiaugti brandos egzaminų rezultatais, ypač žinant, kokie sudėtingi buvo pastarieji mokslo metai.

– Tiek mokytojai, tiek mokiniai su nerimu laukė šių metų brandos egzaminų, ypač matematikos. Nors paaiškėję pagrindinių egzaminų rezultatai maloniai nustebino, tačiau kai kurie švietimo ekspertai kritikuoja, kad matematikos egzamino užduotys buvo pernelyg šabloniškos, todėl tiesiog sukūrė iliuziją, jog mokinių pasiekimai pagerėjo.

– Su matematika tikrai ne taip paprasta ir mes visi tai žinome. Matematiką reikia stiprinti iš esmės, todėl nuo rugsėjo bus viena papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje. Vykdoma bendrojo ugdymo turinio peržiūra, taip pat ir matematikos. Turi būti stiprinami ir mąstymo gebėjimai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikia žiūrėti žymiai plačiau ir bendrai matematikos ugdymą stiprinti mokyklose.

Tačiau mes turime pasidžiaugti ir brandos egzaminų rezultatais, kurie tikrai tokiomis sunkiomis sąlygomis yra labai neblogi. Jie tikrai ne patys geriausi, tokie, kokių mes norėtume, bet jie tikrai neblogi, todėl norisi švęsti šį momentą, padėkoti mokytojams ir padėkoti vaikams, kurie susikaupė, ypač mokytojams už jų tikrai nelengvą triūsą tokiu laikotarpiu ir įvertinti, jų rezultatai tikrai yra geresni.

– Kokie dar veiksniai, jūsų vertinimu, prisidėjo, kad šių metų matematikos egzamino rezultatai yra geresni?

– Tai ir bandomasis egzaminas balandį – mokiniai galėjo įsivertinti, pasitreniruoti, mokytojai taip pat atkreipti dėmesį į silpnesnes vietas, ir konsultacijos. Manau, kad tos individualios, tai yra penkių mokinių grupėje organizuotos konsultacijos, kuriose galėjo dalyvauti ir mažiau mokinių, tikrai padėjo pažiūrėti į individualias mokinių problemas. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Individualizuotas požiūris, tai yra tai, kur link mes turėtume judėti. Nes vaikai yra labai skirtingi, skirtingos jų stipriosios pusės, kai kur yra labai didelės klasės, todėl negalime skirti pakankamai dėmesio. Mokytojas yra vienas ir jeigu klasėje yra 30 mokinių, jam tikrai sudėtinga.

Dar keli dalykai: buvo šiek tiek prailgintas egzaminas. Visi žinome, kad ne visi vaikai vienodai gali parašyti egzaminą, kai kuriems reikia tikrai daugiau laiko. Atrodo, tos 15 minučių nedaug, bet jos gali reikšti ir visai nemažai. Tai galbūt nulėmė, kad buvo skirta daugiau laiko, ir galbūt tai, kad tarp pagrindinių, populiariausių egzaminų didžiausi tarpai palikti, kad būtų galima geriau pasiruošti. Nebuvo taip, kad per kelias dienas būtų matematika bei lietuvių kalba ir literatūra. Tai turbūt viskas susidėjo.

– Šių metų chemijos ir informatikos egzaminų rezultatai išsiskiria tuo, kad padaugėjo šimtukų, tačiau ir padaugėjo neišlaikiusiųjų. Kaip manote, kas nulemia tokį rezultatų pasiskirstymą? Ir kodėl vis mažiau mokinių renkasi šiuos tiksliųjų mokslų egzaminus?

– Čia tokia tikrai kompleksinė problema – tikslieji mokslai. Ir ta tendencija yra kelianti didelį nerimą, kad mes matome vis mažėjantį mokinių, kurie renkasi laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus, skaičių. Turime skirti didesnį dėmesį ir mokytojams parengti. Mes žinome, kad būtent šiose srityse mums jau dabar trūksta mokytojų, o trūks dar daugiau. Mes turime sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais. Čia ne paskutinėje vietoje yra ir profesinis orientavimas arba ugdymas karjerai, kai mes parodome mokiniams ir taikymo dalykus, kam reikalinga chemija, kam reikalinga matematika, kam reikalinga fizika, kur jie galės pritaikyti šiuos mokslus savo gyvenime ir tolesnėje savo karjeroje.

Šiuo metu profesinis ugdymas praktiškai neveikia mokyklose. Jeigu galėtume, o mes planuojame ir turime visą projektą tam skirtą, tikrai galėtume mokinius sudominti tais dalykais, taip pat tobulinti turinį ir profesinį orientavimą.

Šaltinis: ELTA



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ar kunigus ta gimnazija ruošia?

Ar kunigus ta gimnazija ruošia? portretas
Jėzuitų gimnazija buvo labai reklamuojama. Geriausi mokytojai, mokinių priėmimas pagal konkursus. Poteriai prieš pamokas. Kur šimtukininkai? Kažkas čia ne taip.

Mamytei

Mamytei portretas
LSMU gimnaazijos įdirbis nuėjo ir į KTUG - tai cia taip visko neįvertinsi.

Arturas

Arturas   portretas
Siūlau liautis skaičiuoti šimtukus ir šimtukininkus. Patys šimtukininkai šaunuoliai - tai supranta ir savo šimtukų nesureikšmina. Ministerijai ir mokykloms siūlau fiksuoti, kiek abiturientai yra ir bus pajėgūs prisidėti prie globalių problemų sprendimo ir visuotinės darnos kūrimo.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių