– Klasėje mokėsi labai subrendę vaikai, siekiantys išsilavinimo. Susikoncentravę į mokslus. Ši klasė dvejus metus buvo išrinkta geriausia visos gimnazijos. Klasės, kurioje 28 mokiniai, vidurkis – 9,4 balo. Motyvuoti. Pasaulinių olimpiadų laimėtojai. Šviesuoliai. Visi „Saulės“ gimnazijos mokiniai yra nuostabūs.

Yra tokių žmonių, kurie linkę sakyti, kad vaikai keičiasi į neigiamą pusę, kad jiems niekas neįdomu, nieko nesugeba. Nepritariu. Kaip tik – jie labai guvūs, pasaulietiški.

– Kaip sekasi sutarti, susikalbėti su tokia išskirtine klase?

– Esu labai laiminga mokytoja ir auklėtoja. Kiek per savo karjerą esu išleidusi auklėtinių, visąlaik sekėsi gražiai sutarti ir pasiekti draugystės aukštumas: pagarbą, džiaugsmą. Aišku, visko būna. Turiu ir vadovauti, ir sužiūrėti, ir griežtesnį žodį pasakyti. Daug yra buvę linksmų istorijų. Labai daug keliaujame. Esu geografijos mokytoja. Dėl auklėtinių jaudinuosi, lyg jie būtų mano vaikai. Prieš egzaminus buvo ypač daug jaudulio ir man. Pasitikusi ir lydėdama į egzaminą matydavau ir baimės jų akyse. Ramindavau, kad viską moka, kad viskas bus gerai.

– „Saulės“ gimnazija – tiksliųjų mokslų pakraipos. Į kokias konkrečiau sritis planuoja toliau gilintis šios klasės jaunimas?

– Nemaža dalis studijuos mediciną Kaune ir Vilniuje ar inžinerijos mokslus, keli renkasi socialinių mokslų studijas. Kai kurie planuoja rinktis studijas Vokietijoje, Nyderlanduose. Yra ir neapsisprendusių, nors dauguma studijoms ruošėsi tikslingai, žinodami, ko nori.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaip iš savo pedagoginės patirties įvardytumėte, koks yra šiuolaikinis jaunimas? Kaip jie keičiasi?

– Labai keičiasi. Yra žmonių, kurie linkę sakyti, kad vaikai keičiasi į neigiamą pusę, kad jiems niekas neįdomu, nieko nesugeba. Nepritariu. Kaip tik – jie labai guvūs, pasaulietiški. Jiems atvertos visos galimybės keliauti po pasaulį, pažindintis su visomis kultūromis. Moka begalę kalbų, begalę dalykų išmano. Puikiai sugeba dalykus, kurių mes, vyresnės kartos žmonės, perprasti nemokame arba sekasi sunkiau. Turiu sekti naujoves, būti pasitempusi, jeigu ko nemoku, paprašau, kad parodytų. Aš jiems perteikiu, ką žinau, ką pasaulyje mačiau ir patyriau, jie mane šio bei to išmoko. Ne visažiniai esame. Jei ko nežinome, aiškinamės.

– Kas labiausiai neramina, kas sunkiausia?

– Dienų būna įvairių. Ir sunkesnių, ir lengvesnių. Su vaikais randame bendrą kalbą. Su tėveliais kartais kyla vienokių ar kitokių niuansų. Negaliu kažko išskirti. Nebent išskirčiau valstybės politiką (mokytojų ir mokinių atžvilgiu, – aut. past.) – mėto ir vėto į visas puses. Auginu mažą sūnelį. Kaip reikės jį išauginti? Kai turėjau tokius nuostabius auklėtinius, vis pasvarstau, kokį didžiulį įdirbį jų šeimos įdėjo, kad tokie šviesuoliai užaugtų. Manau, svarbiausia – plati širdis, jautrumas, meilė, šypsena.