Dviem "Ryanair" pilotams bylinėjantis su darbdaviais dėl to, kad šie juos iš Prancūzijos ketino išsiųsti dirbti į bazę Kaune, čia dirbantis pilotas pasakoja, jog į Kauną pats veržėsi ir savo sprendimo nesigailįs iki šiol.

Bijojo, kad nesusikalbės

Teisme 39 metų Patrickas Burnsas savo perkėlimą į Kauną vadino bausme už tai, kad nesusigriebė pateikti perkėlimo prašymo, kai "Ryanair" uždarė bazę Marselyje, kur jis dirbo anksčiau.

44-erių kapitonas Morganas Fischeris apie darbą Kaune teisme kalbėjo, kad buvo siunčiamas "į Sibirą". Teisme kapitonas, rašo independent.ie, aiškino, kad jo paslaugų šioje bazėje net nereikėjo.

Vyrai pagrindinėmis savo kreipimosi į teismą priežastimis nurodė didelį atstumą iki jų gyvenamosios vietos ir finansines sąlygas.

M.Fischeris teisme neslėpė buvęs šokiruotas, kai "Ryanair" vadovybė jam pasiūlė darbą "Sibire" – Kaune, "kitoje pasaulio pusėje, kur negalės susikalbėti ir kur neturi jokių ryšių", ir dar už mažesnį atlygį.

Perkėlė 30 pilotų

Kada M.Fischeris ir P.Burnsas sulauks teismo sprendimo, neaišku. Pavyzdžiui, P.Burnso iškeltos bylos artimiausias posėdis numatytas kitų metų balandžio 14 d.

Savo bazę iš Marselio "Ryanair" iškeldino Prancūzijai nutarus nuo 2010 m. spalio didinti mokesčius. Independent.ie žiniomis, apie 30 pilotų tuo metu buvo pasiūlytos alternatyvios darbo vietos Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje.

Portalas kaunodiena.lt susisiekė su "Ryanair". Bendrovės komunikacijos vadovas Robinas Kiely teigė, kad bendrovė nekomentuoja nepasibaigusių teisinių ginčų.

Neatsakęs į klausimą, kodėl minėtus darbuotojus buvo planuojama perkelti būtent į Kauną, R.Kiely nekalbėjo ir apie tai, kiek Kauno bazėje tebėra likusių laisvų darbo vietų, kiek joje apskritai yra darbuotojų ir iš kokių jie šalių.

Pasirinkimo nesigaili

Kai kurie Kaune dirbantys "Ryanair" pilotai mūsų miestą nurodė savo pirmuoju prioritetu.

Vienas jų, kalbėdamas su portalo kaunodiena.lt žurnaliste, teigė, kad savo sprendimo nesigaili iki šiol. Šis vyras, gimęs Didžiojoje Britanijoje, Kaune įsikūrė prieš ketverius metus. Čia atsikraustė iš Italijos.

"Ar buvau šokiruotas, kai sužinojau, kad teks kraustytis į Kauną? Ne, aš pats čia pasisiūliau vykti – norėjau naujų įspūdžių, ko nors kitokio, įdomaus", – pasakojo pilotas.

Jo vardo ir pavardės neminime tik todėl, kad vyras sakė nenorįs figūruoti rašinyje apie jo buvusių kolegų ir darbdavio teisinius ginčus.

Pašnekovas kalbėjo, kad Kaunas jo negąsdino, nes iki tol yra gyvenęs ir Slovėnijoje, ir Lenkijoje. Vis dėlto, prieš pateikdamas prašymą, pašnekovas buvo atvykęs apsižvalgyti. "Visos posovietinės valstybės kažkuo panašios", – taip savo įspūdžius, patirtus žvalgyboje Kaune, apibūdino pilotas.

Miestas, kuris pastaruosius ketverius metus yra jo namai, jį itin žavi dėl savo kompaktiškumo. "Čia viskas arti. Norint kažkur nuvažiuoti nereikia gaišti daug laiko. Pakanka 15–20 min. Be to, čia pirmą kartą gyvenime žaidžiau ledo ritulį – "Akropolyje", – ekspromtu Kauno privalumus vardijo britas.

"Ką čia pasakoti? Kaune reikia apsilankyti", – atsisveikindamas ištarė pilotas.

Yra ir didesnių užkampių

Laikinai einantis Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas Jonas Gurskas sakė negalįs komentuoti "Ryanair" veiksmų ir šios bendrovės darbuotojų rotacijos principų. "Tai yra jų reikalas", – pastebėjo J.Gurskas.

O ką oro uostas vadovas mano apie tai, kad Kauno oro uostas, kuris yra "Ryanair" bazė, pilotų yra vertinamas kaip Europos užkampius?

"Yra kur kas didesnių užkampių nei Kauno oro uostas. Jūs paklauskite žmonių, kurie daug keliauja", – patarė J.Gurskas.

Negirdėjo nė vieno nusiskundimo

Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius Sigitas Sidaravičius apgailestavo, kad kalbėdami apie Kauną žmonės vis dar remiasi pasenusiais stereotipais.

„Dar ir praėjusiais metais pasitaikė žmonių, kuriuos teko tikinti, kad Kaune viskas veikia, yra bankų. Prieš šešerius metus sulaukdavome net ir tokių užklausų, ar į Kauną reikia atsivežti savo muilą, ar čia ras nusipirkti tualetinio popieriaus“, – sakė S. Sidaravičius.

Jis mano, kad minėtų pilotų nepasitenkinimas dėl perkėlimo susijęs ne su Kaunu, o su jų prisirišimu prie senosios vietos.

„Pažįstu "Ryanair" ir palydovų, ir pilotų, kurie gyvena Kaune ir čia puikiai jaučiasi. Jiems patinka ir naktinis gyvenimas, ir kiti dalykai. Jie čia atvykę iš Didžiosios Britanijos, Airijos, kitų išsivysčiusių šalių, tad turi su kuo palyginti“, – kalbėjo centro vadovas.

Pašnekovas pridūrė nė iš vienų jų negirdėjęs, kad šie liūdėtų dėl Kauno kultūrinio gyvenimo. Taip pat negirdėjo, kad skųstųsi dėl bendravimo su vietiniais problemų, kad nepavyko susikalbėti. Lietuvoje aptarnaujantis personalas puikiai moka užsienio kalbų. Čia ne Švedija ar Prancūzija, kur manoma, kad pakanka mokėti tik gimtąją kalbą.

„Tad klausimas, ar apie Kauną kaip užkampį kalbantys pilotai yra buvę Kaune“, – klausė S. Sidaravičius.

Kauniečiai – paslaugūs

Vytauto Didžiojo universiteto Tarptautinių ryšių tarnybos specialistė, atsakinga už studentų integraciją, Orinta Movsesjan antrino S. Sidaravičiui.

„Užsieniečiams Kaune vis lengviau adaptuotis. Nors Kaunas ilgą laiką buvo laikomas vienu lietuviškiausių ir nacionalistinėmis pažiūromis pasižyminčių miestų, didėjant užsienio studentų, kauniečiai tampa vis tolerantiškesni. Gatvėje susikalbėti angliškai tikrai nėra sudėtinga, lietuviai stengiasi padėti užsieniečiams, ieškantiems vieno ar kito objekto“, – pasakojo O. Movsesjan.

Ji pastebėjo, jog didžioji dalis viešojo maitinimo įstaigų darbuotojų kuo puikiausiai geba bendrauti anglų kalba. Kiek sudėtingiau apsipirkti prekybos centruose, ieškant tam tikrų produktų, nes didžiųjų prekybos centrų personalas dažniausiai kalba rusiškai, retas gali konsultuoti anglakalbius.

Iš Vakarų Europos, Afrikos, Pietų Amerikos atvykusiems studentams iš pirmo žvilgsnio lietuviai atrodo šalti ir užsisklendę, sunkiai ar veikiau nenoriai bendraujantys. Tačiau jau po pirmųjų savaičių šis įspūdis pabendravus su bendrakursiais, mentoriais, dėstytojais ima palengva keistis.

Iš viso šiuo metu VDU studijuoja daugiau nei 300 studentų iš 38 šalių.