„Skrajojantis festivalis“ finišavo įspūdingu spektakliu

Festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“, šiemet prisistatęs „Skrajojančiu festivaliu“, šeštadidienį su publika atsisveikino įspūdingu olandų spektakliu.

Finalinis festivalio spektaklis, iš anksto anonsuotas kaip programos perlas, publikos nenuvylė: garsiojo šokėjo ir lėlininko Dudos Paivos iš Olandijos spektakliu „Išpera“ žavėjosi ir profesionalūs lėlininkai, ir kiti teatro žmonės.

Į Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) salę žiūrovai buvo įleisti likus kelioms minutėms iki spektaklio pradžios. „Spektaklį D.Paiva pradeda lindėdamas maiše – negalime dėl žiūrovų versti jį ten praleisti daugybę laiko“, – užsiminė festivalio direktorius Sigitas Klibavičius.

Muzikinio teatro scena tikriausiai dar nebuvo mačiusi tiek šiukšlių: „Išperos“ veiksmas vystosi keleto keistų būtybių apgyvendintame šiukšlyne. Į jį patekęs Menininką vaidinantis D.Paiva stengiasi iš šios siurrealistinės aplinkos ištrūkti. Europoje ir už jos ribų gerai žinomas lėlininkas įkūnija visus spektaklio personažus: senę, senį, katę, arklį. Įtikinamai, skirtingomis intonacijomis kiekvieną jų įgarsindamas, D.Paiva iš porolono pagamintas lėles valdė visu kūnu: pavyzdžiui, žirgo lėlė atgijo užmauta ant aktoriaus kojos. Kaip ir kituose savo spektakliuose, „Išperoje“ jis panaudojo šokio, judesio meno elementus.

Po spektaklio D.Paivos lėles apžiūrėti į sceną atėję festivalio dalyviai iš Rusijos, pritrūkę žodžių, susižavėjimą spektakliu reiškė gestais. „Pribloškė aktoriaus universalumas. Maža to, kad jis fantastiškai dirba, vaidina, bet dar ir juda puikiai“, – D.Paivos darbą scenoje gyrė KVMT solistas Raimondas Baranauskas. „Esu sužavėta. Nustebino, kaip vienas žmogus puikiai valdo ir lėles, ir kūną, ir balsą, intonacijas. Spektaklio idėja, dramaturgija – viskas dešimt balų“, – matytą vaizdą įvertino Kauno šokio teatro aura vadovė, choreografė Birutė Letukaitė.

Pats D.Paiva prisipažino pirmą kartą vaidinęs teatro scenoje, kurią nuo žiūrovų skiria orkestro duobė. „Aš vaidinu vienas, dėl to publiką norisi matyti čia pat. Iš pradžių dėl čia atsiradusio atstumo nerimavau, bet vaidindamas pajutau, kad publika mane supranta, jutau palaikymą, ir viskas ėjosi puikiai“, – po spektaklio pasakojo D.Paiva. Menininko karjerą pradėjęs kaip profesionalus šokėjas, jis prisipažino šokyje kai ko pasigedęs.

„Modernus šokis Europoje tapo tokiu abstrakčiu, tokiu atsiribojusiu nuo publikos, ir man tokio šokio nepakako – man trūko ryšio su publika. Lėlės man padeda užmegzti artimą ryšį su publika. Ir aš tikrai nesiruošiu palikti lėlių teatro žanro. Tuo labiau, kad, žinote, į senstančius šokėjus nelabai kas nori žiūrėti“, – juokavo brazilų kilmės menininkas. Jis pats su vienu savo trupės kolegų sukūrė ne tik spektaklio koncepciją ir choreografiją, bet ir lėles.

„Festivalis praėjo sklandžiai. Mus pripažįsta, giria aukštą lygį“, – po keturias dienas trukusio festivalio maratono lengviau atsikvėpė S.Klibavičius.