Bendrija likviduojama

Burtis į bendrijas daugiabučių gyventojus veda noras, kaip įmanoma operatyviau išspręsti kylančias problemas, mažiau sunaudoti energijos išteklių, efektyviau naudoti surenkamas lėšas.

Vis dėlto apstu pavyzdžių, kai bendrijos narių susirinkimai prasideda ir baigiasi tarpusavio rietenomis, ypač pastebėjus didžiulių machinacijų.

A.Juozapavičiaus pr. 7 name yra vos 42 butai, tačiau kaimynų tarpusavio santykiai primena nepasitikėjimo viena kitomis pritvinkusių širšių bendruomenę.

Šiame name veikusi 69-oji gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija buvo įkurta prieš 22 metus. Šiuo metu ji yra likviduojama.

Nepavyksta atgauti dokumentų

Paskutinė pirmininkė Nina Bulatova bendrijai vadovavo dvylika metų. "Žadėjo, kad padarys tvarką", – kalbėjo gyventojai ir vardijo, jų manymu, esamas pirmininkės nuodėmes.

Dalis butų savininkų buvo nepatenkinti, jų nuomone, per dideliu atlyginimu, tekusiu pirmininkei. Kai kurie jos veiksmai vadinami savivale. Nepasitikėjimą žmonėms, kaip jie pasakojo, kėlė ir faktas, kad bendrijos buhalteriu pirmininkė įdarbino buvusį savo sutuoktinį.

"Sakydavome: susimažink atlyginimą. Kreipėmės ir į savivaldybę", – pasakojo viena gyventojų.

Viskas galų gale baigėsi tuo, kad pradėtas bendrijos likvidavimo procesas. Likvidatorius Raimondas Lignugaris šias pareigas bendrijoje eina jau nuo gegužės, bet jam iki šiol nepavyko iš pirmininkės išsireikalauti dalies bendrijos veiklos dokumentų.

"Man perduota tik dalis dokumentų. Yra skolų: bendrija kažkam skolinga, jai irgi kažkas skolingi. Kai perimsiu visus dokumentus, tada suvesiu visus galus", – teigė jis.

"Gerai nors tiek, kad buvo surengtas gyventojų susirinkimas, jie išsirinko administratorių – nors yra, kas administruoja namą", – pastebėjo R.Lignugaris, šiuo metu užsiimantis septynių bendrijų likvidavimu.

Prakalbęs apie minėtos bendrijos likvidavimo priežastis, jis jas apibendrino taip: konfliktas tarp kelių grupių savininkų. Gyventojai nori pokyčių, nes tikisi, kad bus pigiau, geriau.

Gyventojai įsiskolino

N.Bulatova gyventojų norą likviduoti bendriją aiškino tuo, kad taip jie tikisi, jog jiems nebereikės susimokėti susikaupusių skolų bendrijai. Kai kurių gyventojų skolos bendrijai viršija tūkstantį eurų. Jos susikaupė per kelerius metus – tada, kai kai kurie gyventojai ėmė tiesiog nebemokėti mokesčių.

N.Bulatova pasakojo, kad visos bendrijos bėdos prasidėjo tada, kai buvusi N.Bulatovos pirmtakė iššvaistė, gyventojų skaičiavimais, apie 30 tūkst. litų. "Gyventojai bendrijai mokėjo mokesčius, tačiau šie būdavo panaudojami ne daugiabučio reikmėms", – pastebėjo N.Bulatova.

Anot jos, teismas buvusiai pirmininkei jau anksčiau yra priteisęs padengti 18 tūkst. litų trūkumą, tačiau šių pinigų bendrija, jos atstovės teigimu, nesulaukė iki šiol.

Perėmusi bendrijos vairą su didžiulėmis skolomis, N.Bulatova sakė tikėjusi, kad bendromis jėgomis bendrijai pavyks sėkmingai išbristi iš šios sudėtingos situacijos. Tačiau kai kurie gyventojai, apgailestavo N.Bulatova, nesuprato ar nenorėjo suprasti, kad bendrija skolose tebeskendi ne dėl jos kaltės.

Prasidėjo nepasitenkinimas. Kai kurie kaimynai apskritai pradėjo nemokėti jokių mokesčių bendrijai. Šiuo metu, N.Bulatovos skaičiavimu, gyventojai bendrijai skolingi daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Bendrijos įsiskolinimai, anot pašnekovės, yra kiek mažesni, bet irgi įspūdingi.

N.Bulatova teigė, kad jos atlyginimas, gyventojų patvirtintas 2003 m. balandžio 17 d. vykusio susirinkimo metu, buvo 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Buhalteriu prašė būti buvusį sutuoktinį, nes tiesiog nerado kito asmens, sutikusio prisiimti didelės atsakomybės už 0,36 MMA.

Pasiteiravome, kodėl likvidatoriui perdavė tik dalį dokumentų. Buvusi pirmininkė aiškino, kad bendrijos dokumentų yra sukaupusi apie 15 tūkst. lapų ir, prieš juos perduodama, visus turi aprašyti, tai yra sudaryti išsamų jų sąrašą.

Kaip prisibelsti?

Tai, kad ir kitose daugiabučių namų bendrijose netrūksta chaoso, liudija kitų miestų pavyzdžiai.

Pats kadaise išbandęs vieno iš daugiabučių bendrijos pirmininko kėdės minkštumą vilnietis Giedrius Komka pasakojo, kad tapęs eiliniu buto savininku, bergždžiai stengėsi gauti galimybę susipažinti su bendrijos finansiniais rodikliais.

"Buvo klausimų dėl buvusių remontų, namo siūlių tvarkymo išlaidų ir kt. Be to, nežinau, už ką kiek konkrečiai moku. Per metus bendrija vien tik atlyginimams išleidžia apie 25 tūkst. eurų, bet neaišku, kiek ir kokių darbuotojų bendrija yra oficialiai įdarbinusi. Iš bendrijos negavau jokios informacijos", – kalbėjo G.Komka.

Dėl esamos situacijos jis kreipėsi į savivaldybę. "Atsakymo nesulaukiau. Kreipiausi į Aplinkos apsaugos ministeriją. Jos atsakymo neturiu. Kreipiausi į Seimo kontrolierių. Atsakymą pažadėjo pateikti per 3–6 mėnesius", – vardijo G.Komka.

Jis teigė žinąs, kad tokia situacija yra ne tik jo bendrijoje. "Kai kurių bendrijų pirmininkai samdosi ginkluotus apsaugininkus, perka ginklus, kad apsigintų nuo gyventojų, leidžia bendrijų pinigus savo reikmėms, ir įstatymai nieko negali padaryti", – piktinosi G.Komka.

Jo nuomone, bėda yra ne pačios bendrijos, o tai, kad nėra gerai funkcionuojančio jų kontrolės mechanizmo.

Skundžiasi savavališkais sprendimais

Seimo kontrolierių įstaiga, tirianti savivaldos pareigūnų veiklą, kaip jie atlieka savivaldybių vykdomos administratorių ir bendrijų valdymo organų veiklos kontrolę, vien šiemet gavo devyniolika skundų dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų. Per 2014–2015 m. gauti 55 skundai, susiję su pirmininkų ir valdymo organų veikla.

"Pastebime, kad skunduose dažniausiai įvardijamas problemos būdingos visų Lietuvos regionų savivaldybėms", – "Kauno diena" teigė atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Valentinavičius.

Vienas populiariausių nusiskundimų – dėl sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, kai, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas savavališkai nusprendžia už visus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

V.Valentinavičius informavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai skundžiasi ir tuo, kad nebūna informuojami apie planuojamus atlikti daugiabučio namo remonto darbus arba paslaugas, jų apimtis, kainas papildomus darbus ar paslaugas, numatomą vykdyti rangovo, paslaugų teikėjo atranką, atrankos vykdymą.

Gyventojai pasigenda ataskaitų apie bendrijos valdybos ar pirmininko veiklą, abejoja mokesčių pagrįstumumu ir paskirstymo teisingumu už suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas, kitas paslaugas, atliktus darbus.

Į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipiamasi ir dėl galimo lėšų naudojimo ne pagal paskirtį, kai pasigendama bendrijos veiklos vidinės kontrolės, metinių daugiabučių namų priežiūros ir ilgalaikių namų atnaujinimo planų, tinkamai vykdomos namo techninės, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, tinkamos dokumentacijos.

Skunduose figūruoja ir bendrijos valdybos ir pirmininko arba jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens neperrinkimas pasibaigus kadencijai arba nebevykdant pareigų. "Pavyzdžiui, buvęs bendrijos pirmininkas nepateikia dokumentų (susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų) nei VĮ Registrų centrui, nei gyventojams, todėl naujai išrinktas pirmininkas negali atlikti savo pareigų", – pastebėjo V.Valentinavičius.