Lietuvos veterinarijos gydytojai nelegalių šunų veisyklų šeimininkams padeda parduoti jų varganus augintinius. Kauno apskritis nėra juodojo sąrašo viršuje – nelegalių veisyklų nenustatyta, tačiau įkliuvo Kauno veterinarai.

Tyrimo rezultatai

Tai paaiškėjo, kai Jungtinės Karalystės gyvūnų apsaugos organizacijos "Dogs Trust" atstovai atsakingoms mūsų šalies valstybinėms institucijoms perdavė šešis mėnesius trukusio tyrimo medžiagą.

Skaičiuojama, kad per metus vien į Angliją nelegaliai gali būti išvežta abejotinos kilmės šunų beveik už pusę milijono litų. Negana to, specialistai abejoja tokių gyvūnų psichikos būkle – jie gali būti pavojingi aplinkiniams.

Bendradarbiaudama su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko skubų iš britų gautos informacijos tyrimą. Tuo pat metu įvairiuose šalies regionuose patikrinta aštuonių privačių veterinarijos gydytojų ir aštuonių šunų veisėjų veikla.

Už nustatytus pažeidimus Kaune nubausti trys veterinarijos gydytojai. Vienam sustabdytas licencijos galiojimas, kitas neteko teisės išduoti šunims ES pasus, trečiajam skirta 500 litų bauda.

"Prieš keletą metų Garliavoje buvo aptiktas nelegalus veislynas. Apie panašius atvejus kitose Kauno apskrities vietose neturime", – teigė Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Linijus Valiuška.

Tąsyk Garliavoje nuosavame name, nešildomose patalpose, buvo rasti trys šunys, panašūs į jorkšyrų terjerus, keturi, kaip įtariama, bišonų veislės šunys ir keturi jų jaunikliai.
Vienos jorkšyrų veislės kalės būklė buvo ypač sunki – kailis išplikęs, narvas, kuriame buvo laikomas keturkojis, per ankštas. Kalė tą naktį buvo atsivedusi penkis negyvus šuniukus, kurie buvo suguldyti į plastikinį indą.

Tarnybą pasiekia skundai apie tai, kad žmonės nusipirko šuniuką prie prekybos centro "Mega" ir nusivylė, nes perkant buvęs guvus šunelis po kelių dienų pasiligojo ir iškeliavo į amžinuosius medžioklės plotus. Buvę ir tokių nusiskundimų, kad žmonės tikėjo nusipirkę mielą pūkuotuką, o užaugo nieko bendro su lūkesčiais neturintis šuo.

Sukurtas tinklas

Tai tik keli Lietuvoje pasitaikę atvejai. Nelegalūs veisėjai tiesia kelius į naujas rinkas. Viena jų – Jungtinė Karalystė. Britų atlikto tyrimo vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti privatūs veterinarijos gydytojai, klastojantys informaciją šuniukų pasuose, nurodydami melagingas gyvūnų gimimo datas ir klastodami įrašus apie vakcinaciją nuo pasiutligės.
Veisėjams ir prekiautojams Lietuvoje talkinantys nesąžiningi privatūs veterinarijos gydytojai išduoda pasus šuniukams, kurių jie net nėra matę. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovė Brigita Kymantaitė pripažino, kad britų tyrimas atskleidė veterinarijos gydytojų neteisėtą veiklą, o nelegalios šunų veisyklos nebuvo naujiena.

"Identifikuoti veisėjai po šio tyrimo žadėjo nutraukti neteisėtą veiklą. Galų gale jie tapo žinomi ir juos bus galima kontroliuoti", – po tyrimo tolesnius žingsnius vertino B.Kymantaitė. Ji neslėpė buvusi šokiruota vaizdo medžiagoje užfiksuotais veisėjų pažadais parūpinti tiek šuniukų, kiek reikia.

"Nė vienas nepasakė, kad galiu parduoti dešimt arba penkis. Visi žadėjo, kad kiek reikia, tiek ir bus", – įspūdžiais dalijosi gyvūnų gynėja.

Britai prisistatė pirkėjais, todėl iš lietuvių išgavo visas reikiamas smulkmenas. Tada ir paaiškėjo, kad egzistuoja ištisas tinklas. Procese aktyviai dalyvauja ir veterinarijos gydytojai, nes be jų pagalbos šuniukų nebūtų įmanoma išvežti į Jungtinę Karalystę.

Pavojus visuomenei

B.Kymantaitė tvirtina, kad nelegalūs šunų veislynai – didžiulis pavojus ne tik gyvūnams, bet dar didesnė rizika juos įsigyjantiems žmonėms.

"Pas vieną komercinį daugintoją yra apie 30 veisiamų kalių. Tai galite įsivaizduoti, kokie tai mastai. Keliems žmonėms fiziškai nepakanka jėgų apeiti tuos visus šunis, tinkamai su jais pabendrauti. Socializacija pirmajame šuniuko gyvenimo etape yra svarbiausias dalykas, kad jis vystytųsi be baimės, agresijos, kad jo psichologinė būsena būtų adekvati ir tinkama gyventi tarp žmonių", – dėstė B.Kymantaitė.

Specialistai turėjo progos įsitikinti, kad nelegaliuose veislynuose šuniukai užauga tiek fiziškai, tiek psichiškai nesveiki. Dažniausiai jų gyvenimas baigiasi užmigdymu veterinarijos klinikose, nes šeimininkas nebesugeba pažaboti jų agresijos ar baimės.

Kita išeitis – tokį plaukuotą varguolį atiduoti į prieglaudą, nes jis kelia grėsmę šeimai ir visuomenei. Nuo mažų dienų nuolat jausdamas baimę ir stresą, užaugęs šuo, tikėtina, save gins agresyviai ir, žvelgdamas į aplinkinius, matys tik priešus.

"Šitų dalykų negali pakeisti, nes tai atėję per genetiką. Kalytė stresavo, tokios būsenos atsivedė šuniukas, kurie pradiniame etape negavo nieko. Jo būsenos negali pakeisti, nė vienas kinologas nesugebės imti ir išdresuoti strese augusio šunelio, kad jis būtų tinkamas gyventi namuopse ir teiktų džiaugsmo šeimininkui", – pastebėjo B.Kymantaitė.

Mados aukos

Gyvūnų gerovės sergėtojai prie gėdos stulpo nestato tik veisėjų ar veterinarijos gydytojų. "Nesinori kaltinti vien tų žmonių, kurie užsiima tokia veikla. Jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Pirkėjas turėtų būti atsakingas ir nesirinkti tokių augintinių. Bet čia yra kaip ir su tais, kurie turguje perka esą firminių ženklų drabužius, nes nori tų ženklų, o tikram firminiam gaminiui tiek pinigų neturi", – neabejojo B.Kymantaitė.

Pasak organizacijos atstovės, tokia pati situacija ir su šuniukais – jei žmogus neturi pakankamai pinigų nusipirkti kilmingo, genetiškai ištirto šunelio, iš šeimininko, kuris investavo į šuniuką, jį prižiūrėjo, skiepijo, tai ir renkasi komercinius veislynus. Jis tikisi, kad už 600 litų nusipirks analogišką jorkšyro terjerą. Specialistai perspėja – taip tikrai nebūna.

Dažniausiai pasitaikančios komerciniuose veislynuose atvestų šuniukų bėdos – įvairios odos ligos, niežulys, nuolatinis plaukų slinkimas. Neretai to nepasiseka ir išgydyti, todėl šeimininkai ne tik nepatiria džiaugsmo dėl savo augintinio, o susiduria su didžiulėmis finansinėmis išlaidomis veterinarui.

Saldus pelnas

Mados besivaikantys pirkėjai, įsigydami šunis nelegaliuose veislynuose, krauna turtus jų šeimininkams. Remiantis britų tyrimu, šunų daugintojų uždarbis parduodant šunis į Jungtinę Karalystę gali siekti apie 100 tūkst. svarų sterlingų (440 tūkst. litų) kasmet, arba 36,6 tūkst. litų per mėnesį.

Vidutinė mišrūno, kuris panašus į populiarios veislės šunį, kaina be dokumentų, pasak B.Kymantaitės, Lietuvoje siekia nuo 600 iki 1 000 litų. Keturkojo, atgabento į Jungtinę Karalystę, kaina tampa gerokai didesnė.

Šuniuką pervežti kainuoja dar apie 300 litų, už suklastotus dokumentus veterinarams atseikėjama 200–300 litų. Jungtinėje Karalystėje už tokį gyvūną prekeiviai gauna apie 800 svarų (beveik 3,5 tūkst. litų).

Nelegalaus įvežimo faktas Jungtinėje Karalystėje paaiškėja tik tada, kai šunį įsigijęs pirkėjas apsilanko pas savo veterinarą, kad šis užregistruotų šuniuką naujojo savininko vardu.

Privaloma atsakomybė

B.Kymantaitės teigimu, šunų veisimas – sudėtinga ir atsakinga veikla. Žmogus privalo  ne tik išmanyti biologiją, kinologiją, genetiką, tačiau ir  ES bei Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą.

Visose ES šalyse šunis saugo Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Joje numatoma, kad šunų veisimas galimas tik tuo atveju, jeigu šia veikla užsiima atsakingas asmuo, turintis atitinkamą profesinį išsilavinimą ar patirties.

Veisėjai gali parduoti ar atiduoti tik kliniškai sveikus ir atjunkytus šunelius. Privaloma informuoti pirkėją apie parduodamo gyvūno sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras, skiepus, kurie yra privalomi, ir gyvūno priežiūros ypatumus.

Šunų veisėjai, parduodami ar dovanodami gyvūną, pirkėjui turi perduoti augintinio tapatybės dokumentą, o jei parduodamas veislinis gyvūnas – ir šuns kilmės dokumentą. Tiek kilmingi, tiek nekilmingi šunys privalo turėti identifikacinę mikroschemą.