Patriotinis rūpestis

Viešai diskutuoti apie nuo sovietmečio likusius Vienybės aikštės elementus pakvietė konservatorius Andrius Kupčinskas. "Vienas patriotiškai nusiteikęs pilietis sunerimo, pamatęs, kad projektuotojai Vienybės aikštėje kažką matuoja, vaikšto, ir kreipėsi prašydamas išsiaiškinti, kas laukia sovietmečio palikimo. Pasirodo, šios stelos "Revoliucija", "Taika" bei "Darbas" nėra jokios kultūros vertybės ir neįtrauktos į jų registrą", – dėstė A.Kupčinskas.

Politikas tikino išsiaiškinęs, kad Vyriausybės nutarime dar 1998 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad aikštėje stovinčios stelos kartu su leninais ir kitais sovietiniais veikėjais perduodamos Grūto parkui. "Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu šios stelos perduotos viešajai įstaigai "Hesonos klubui" geriau visiems žinomam kaip Grūto parkas", – dalijosi A.Kupčinskas.

Politikui peržiūrėtuose dokumentuose užkliuvo ir tai, kad buvusio Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakyme dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso, kaip paveldo objekto, šios stelos-paminklai išvis neminimos, nors visos kitos istorinės skulptūros surašytos.

Pasak A.Kupčinsko, požeminės automobilių aikštelės statytojai rekonstrukcijos metu žada nukelti granitines stelas, o po to viską sugrąžinti į buvusias vietas, nebent Kauno savivaldybės valia būtų kitokia.

"Stelos "Revoliucija", "Taika" ir "Darbas" nėra sovietiniai ženklai. Lyg ir nedraudžia įstatymas tokio sovietinio palikimo. Tačiau kaip jos atrodys po Vienybės aikštės rekonstrukcijos? Aš ir keliu klausimą – jei jau jos bus nuimamos, tai gal ir neturėtų grįžti? Nei jos dera prie Karo muziejaus sodelio, nei derės prie rekonstruotos Vienybės aikštės. Manau, Druskininkų ir Kauno merai galėtų pasistengti, būtų kaip draugystės ir solidarumo ženklas", – ragino politikas.

(Evaldo Virkečio nuotr.)

Atviras klausimas

"Kas? Kas?" – pralinksmėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, išgirdęs klausimą apie "Revoliuciją", "Taiką" ir "Darbą". Nors iš tiesų stelos vadinasi "Motinystė", "Darbas", "Kova", G.Petrauskas tęsė: "Revoliuciją galime pritaikyti prie dviračių revoliucijos, o darbas žmogų puošė visais laikais."

Jos čia stovi, o Kultūros paveldo departamentas, ko gero, niekada nevaldė turto, esančio Kaune.

Administracijos direktorius pripažino, kad kol kas su jomis nenumatyta nieko daryti. Pagal Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektą, jas numatyta palikti ten, kur yra. Pasak G.Petrausko, norint kažką keisti, reikėtų atskiros diskusijos. "Daugybė paminklų stovi Kaune, kurių nei griauname, nei aukštiname", – svarstė G.Petrauskas.

"Jos čia stovi, o Kultūros paveldo departamentas, ko gero, niekada nevaldė turto, esančio Kaune. Labai sunku kažką komentuoti.  Sovietinės simbolikos nėra, įstatymų nepažeidžiame ir niekam jos netrukdo", – didelės problemos neįžvelgė administracijos direktorius.

G.Petrauskas patikslino, kad netrukus prasidės požeminės automobilių aikštelės statybos darbai. Vienybės aikštės projektas yra parengiamosios stadijos. Jis bus pristatytas viešai diskusijai, o tada gal bus aptariamas ir granito stelų likimas.

(Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Šulinių ideologija

Ragindamas pagalvoti apie sovietinį aikštės puošybos palikimą, A.Kupčinskas užsiminė, kad Kaune yra ir daugiau sovietinio palikimo. "Jeigu suskaičiuosime "Kauno vandenų" valdomus šulinių dangčius gatvėse, turėtume nemažai sovietinio palikimų. Kadaise spaudžiau buvusį "Kauno vandenų" vadovą Liną Baltrėną, kad kuo daugiau šulinių keistų. Kadangi jis priklausė socialdemokratams, dideliu entuziazmu imtis keitimo netryško, nors per metus pakeisdavo apie tūkstantį šulinių", – vardijo A.Kupčinskas.

Tokias politiko pastabas savivaldybės administracijos direktorius priėmė su panašia humoro doze kaip ir granito stelas. "Gal tuos šulinius kaip tik reikia saugoti, nes per juos vaikštome, trypiame ir taip išreiškiame atitinkamą poziciją. Daugelis paveldo saugotojų tiki, kad dar po 20 metų mes pradėsime saugoti vėl. Tai taps istorija. Ir dabar istorija, tik mums ji sukelia neigiamų emocijų, bet jaunesniems žmonėms tokių emocijų jau nesukelia, jiems netgi įdomu", – tragedijos neįžvelgė G.Petrauskas.

Administracijos direktorius patvirtino, kad nepamirštas ir Vytauto Didžiojo tilto sienelės, esančios Aleksoto kalno šlaite, remontas. "Kauno planas" jau baigia techninį projektą. Apatinė sienutė bus tvarkoma kartu su Aleksoto apžvalgos aikštele. Ji yra paveldinė. Labai jau ten ką keisti nebus galima. Jeigu parašyta, kad paveldas, mes per daug ir nekvescionuojame. Žvaigždės ten likusios, bet jos uždengtos", – galimas aliuzijas į tarybinę ideologiją sklaidė G.Petrauskas.

(Evaldo Virkečio nuotr.)

Atsikrato rusizmų

Bene daugiausia diskusijų yra sukėlusios Vytauto Didžiojo tilto kolonų tarybinių laikų plokštės su žvaigždėmis ir pjautuvais su kūjais, sovietiniu herbu. 2015 m., minint nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, plokštės buvo nuimtos. Nors ginčai su paveldosaugininkais truko ne vienus metus.

Dar 2008 m. Kauno miesto taryba Aleksoto tiltui suteikė Vytauto Didžiojo vardą. Kartu priimtas sprendimas nuo tilto pilonų nuimti sovietinę simboliką. Kultūros paveldo departamento atstovai tikino, kad iš pačių kauniečių sudaryta komisija buvo nusprendusi, kad tiltas yra saugotinas, o pilonų puošyba – vienas neatsiejamų tilto elementų. Kone penkmečio prireikė kol buvo nuspręsta, kad sovietinė simbolika nėra tilto vertingoji ypatybė, ir leista plokštes demontuoti.

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas išskyrė, kad dėl asmenybės kontraversiškumo galėtų užkliūti Petro Cvirkos biustas K.Donelaičio gatvės pradžioje. "Pernai šiam biustui buvo panaikinta teisinė apsauga. Siūlėme biustą perimti Klangiuose esančiam P.Cvirkos memorialiniam muziejui, tačiau jie neparodė didelio noro", – situaciją atskleidė S.Rimas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikisi, kad dar šiemet bus įgyvendintas vienas "Kauno akcentų" projektas. Menininkas Tadas Vosylius sovietine atributika dabintus gatvių šulinių dangčius siūlo keisti baltiška ornamentika dekoruotais dangčiais.

Pasak vedėjo, skyriaus iniciatyva keičiamos memorialinės lentos, buvusios dviem kalbomis – rusų ir lietuvių. Lieka kaboti tik lietuvių kalba surašyta memorialinė lenta.

Komentaras

Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento Kauno filialo vedėjas

Vis dar užkliūva sovietinio palikimo reliktai. Pastarąjį kartą įskaudino prie Vytauto Didžiojo paminklo pastebėtas šulinio dangtis su užrašu "Litovskaja SSR". Tokių dangčių dar pasitaiko nemažai. Krinta į akis, bet ne tik mieste, o ir apylinkėse, prie saugomų objektų esantys ženklai taip pat su žyma "LTSR". Pakaktų su kaltuku nukalti dvi raides ir palikti LR.

Ką pagalvočiau įrašyti į registrą, tai Vilijampolėje ant daugiabučio esantį tarybinių laikų reliktą – raketą su keliomis žvaigždėmis. Ten taip įdomiai atrodo.

Dar likęs rusiškas užrašas ant "Metropolio" viešbučio kampo.

Ne viskas taip blogai. "Spurginė" Laisvės alėjoje taip pat buvo sovietmečiu įrengta ir liko iki šiol. Miestas gražėja ir tai gerai.