Vos sutemus Kaunas paskęsta dūmų debesyse, o ore tvyranti smarvė prasiskverbia net pro uždarytus langus.
„Labai jautėsi. Atsibudau, paskui į pagalvę įsikniaubiau ir guliu“, – pasakojo moteris.
„Dūmo kvapas, grynai dūmo kvapas. Ne kitos oro taršos“, – pridūrė praeivė.
Panaši situacija fiksuojama ir Kėdainiuose.
„Kai šalčiai, labiau jaučiasi tas smogas“, – teigė vyras.
Aplinkosaugininkai konstatuoja, kad Vidurio Lietuvoje situacija šiuo metu – prasčiausia.
„Buvo fiksuoti kietųjų dalelių normų viršijimo atvejai. Antradienį tokie atvejai užfiksuoti Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje“, – nurodė Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Blogiausiais rodikliais išsiskiria vienas miestas.
„Didžiausia koncentracija – Kaune, Dainavos mikrorajone: 62 mikrogramai, kai norma yra 50“, – sakė V. Bimbaitė.
Visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad tokia tarša pavojinga sveikatai.
„Kietosios dalelės patenka į bronchus, sukelia kosulį, čiaudulį. Smulkiosios dalelės veikia ne tik viršutinius kvėpavimo takus – jos gali patekti į kraują ir paveikti kraujotakos organus“, – aiškino Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Greta Guogienė.
Didžiausia grėsmė kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Rekomenduojame būti kuo toliau nuo judrių gatvių, rūkstančių kaminų, nebūti ten, kur jaučiamas specifinis kvapas. Patariame likti namuose“, – sakė G. Guogienė.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad padidėjusią taršą lemia ir nepalankios oro sąlygos.
„Nepalankios meteorologinės sąlygos, gana silpnas vėjas, šaltis ir intensyvus kūrenimas – visa tai lemia padidėjusį užterštumą“, – aiškino V. Bimbaitė.
Esant tokiai situacijai, gyventojams patariama prisiminti ir apsaugos priemones.
„Jeigu yra oro užterštumas, jaučiamas specifinis kvapas, rekomenduojame naudoti ir kvėpavimo takų apsaugos priemones“, – teigė G. Guogienė.
Aplinkosaugininkai sako, kad šiuo metu ore fiksuojama visa teršalų puokštė, o situaciją dar labiau blogina intensyvus automobilių srautas. Gyventojų skundai dėl oro taršos pastaruoju metu tik daugėja.
„Skundų sulaukiame pakankamai daug. Pagrindiniai – žiemą, dėl teršiamo oro deginant atliekas individualiuose įrenginiuose“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistas Donatas Mikelskis.
Specialistai įspėja, kad žmonės dažnai teršia iš nežinojimo, ypač individualiuose namuose, kai nusprendžiama krosnyje atsikratyti senų baldų ar kitų atliekų.
„Negalima deginti atliekų, susidarančių gamyboje ir buityje. Negalima deginti medienos, kuri buvo dažyta, lakuota ar kitaip apdirbta“, – pabrėžė D. Mikelskis.
Už neleistinų medžiagų deginimą gyventojams gresia baudos iki 300 eurų, o įmonių vadovams – ir daugiau nei tūkstantis eurų.
Naujausi komentarai