Iškalbingi skaičiai

"Japonija ir kitos išsivysčiusios šalys daugelį metų naudoja panašius įspėjamuosius ženklus. Šią praktiką sėkmingai pritaikė ir Kaunas. Tai, kad naujovė pasiteisino, rodo ir policijos duomenys. Miesto pareiga užtikrinti, kad būtų maksimaliai saugoma kiekvieno žmogaus sveikata ir gyvybė. Sunku suprasti kartais iš šalies pasigirstančią kritiką apie šią idėją, kai skaičiai aiškiai rodo, jog tai duoda teigiamą efektą", – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos statistika rodo, kad kelininkams paženklinus Kauno gatves rombo formos simboliais, šiemet iki lapkričio vidurio pėsčiųjų perėjose užfiksuoti 49 eismo įvykiai, kai nukentėjo žmonės. Praėjusiais metais per identišką laikotarpį jų suskaičiuota 54.

2016 m. per vienuolika su puse mėnesio Kauno pėsčiųjų perėjose užfiksuoti 82 įskaitiniai eismo įvykiai, o 2017 m. šis skaičius dar labiau augo – iki 86. Nemažėjant eismo nelaimių, būtent 2018 m. imta taikyti kitose pasaulio šalyse pasiteisinusią netradicinę priemonę.

Iškart po to atitinkamai ėmė mažėti ir sužeistųjų skaičius – nuo 84 žmonių užpernai iki 48 nukentėjusiųjų šiemet.

Eksperimentas tęsis toliau

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, beveik dvejus metus trunkantis eksperimentas – akivaizdžiai pavyko. Šiuo metu tokie įspėjamieji ženklai įrengti prieš visas techninius parametrus atitinkančias pėsčiųjų perėjas, todėl kol kas daugiau jų "piešti" gatvėse nenumatoma.

Japonija ir kitos išsivysčiusios šalys daugelį metų naudoja panašius įspėjamuosius ženklus.

Kauno miesto savivaldybė nusiteikusi ir toliau stebėti situaciją ir vertinti statistinius duomenis, kad prireikus galėtų operatyviai imtis reikiamų priemonių.

"Natūralu, kad Kaune kardinaliai pagerėjus gatvių būklei, vairuotojai nevengia smarkiau paspausti greičio pedalą, o tai sukelia naujų iššūkių. Įspėjamieji ženklai – dar viena priemonė, skirta užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Šiuo atveju skaičiai yra mūsų pusėje. Esame pasirengę gerąja patirtimi pasidalyti su kitais. Juolab kad tikrai sulaukiame nemenko dėmesio iš įvairių šalies miestų ir miestelių", – pasakojo P.Keras.

Ir vairuotojams, ir pėstiesiems

Eismo organizavimo specialistai primena, kad rombo formos ženklai turi dvejopą reikšmę. Visų pirma, jie skirti atkreipti vairuotojų dėmesį, kad šie artėja prie pėsčiųjų perėjos. Be to, pėsčiasis gali įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį ir galimą jo stabdymo laiką.

Ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų.

"30 metrų – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį. Žinoma, jeigu neviršija leistino greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį. Matant, kad automobilis pravažiavo "rombą" nesulėtinęs greičio, reikia įvertinti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku", – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Rezultatyvūs pokyčiai

Prie gerėjančios eismo įvykių statistikos prisideda ne vien rombai. Per pastaruosius kelerius metus daugiau kaip 400 pėsčiųjų perėjų Kaune įrengtas kryptinis LED apšvietimas. Dar ties 12 pėsčiųjų perėjų įdiegta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius. Daugiau kaip 2 eismo juostas kertančiose perėjose įrengta per šimtą pėsčiųjų saugumo salelių.

Per dvejus metus Kaune rekonstruota bei įrengta per 40 šviesoforais reguliuojamų sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Aštuoniose vietose veikia greičio matuokliai. Nuolat analizuojant avaringumo situaciją, iki šios dienos panaikinta apie 100 "juodųjų dėmių", t. y. vietų, kuriose nuolat eismo įvykiuose būdavo sužalojami žmonės.

Statistika rodo, kad beveik trečdalis visų tragiškai pasibaigusių eismo nelaimių Lietuvoje įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose.