Ne itin malonius pojūčius sukelianti nuotrauka, kuri buvo patalpinta ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“, sulaukė didelio internautų ir KTU bendrabutyje, įsikūrusiame Kaune, Pašiles g., apsistojusių studentų dėmesio.

„Šiais metais jų atsirado kaip niekad daug“, – galimai apie ne vienerius metus trunkančią bėdą užsiminė Andrius.

„Nueikite pas administratorę ir paprašykite, kad duotų kokių nors priemonių jiems naikinti“, – sprendimo būdo išsyk pradėjo ieškoti Monika.

Šmaikštauti bandę internautai netruko pasidalyti ir priemonių tarakonams naikinti fotografijomis, ir būdais, kaip „panaudoti“ šiuos įnamius.

„Pasiskrudink kaip traškučius. Baltymų šaltinis“, – gurmanišką būdą prisiminė Petras.

„Smagu, pas jus maistas pats ateina“, – pokalbį vainikavo Julija.

Portalui kauno.diena.lt fotografiją įkėlęs studentas pasakojo, kad nemalonių situacijų dėl bendrabutyje apsigyvenusių tarakonų pasitaiko nuolat.  

„Dienos metu jų nesimato. Šie įnamiai pradeda lįsti vakare, kai pajudini vietas, kuriose jie tūno“, – pasakojo vaikinas.

Pašnekovas atskleidžia, kad tarakonų galima rasti visur – už baldų, buitinės technikos prietaisų (mikrobangų krosnelių, šaldytuvų). Maži tarakonai įsigudrina įlysti net į kompiuterio klaviatūrą, o tamsoje jie sutinkami ir ant sienų, grindų ar net tualete.

„Kambariuose stengiamės palaikyti tvarką. Visas maistas laikomas sandariai, dažniausiai – šaldytuve. Manau, kad ši problema bendrabutyje yra jau seniai, tačiau nežinome, kaip jas spręsti. Bandėme tarakonus naikinti įvairiais preparatais, bet tai tik laikinas sprendimas. Keisčiausia tai, kad kituose KTU bendrabučiuose taip nėra“, – pasipiktinimo neslepia studentas ir priduria, kad teko susidurti su ne viena šleikštulį keliančia situacija. 

„Naktį atsikėliau atsigerti vandens, bet pamačiau puodelyje stūksantį tarakoną, tad vandens negėriau. Ryte jo puodelyje jau nebuvo“, – sakė vaikinas, kuris tarsi juokais prasitarė, kad kutenimas miegant jau senokai nekelia nuostabos. 

Reikalingas komandinis darbas. Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose.

Universitetas ėmėsi veiksmų

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su KTU bendrabučių grupės vadove Indre Karbauskiene. Universiteto atstovė patikino, kad minimame bendrabutyje vasaros laikotarpiu buvo atlikta generalinė patalpų dezinfekcija.

„Pastaruoju metu skundų dėl kenkėjų patalpose iš gyventojų nesame sulaukę. Kai gavome informaciją apie galimą atvejį, nedelsiant atlikome pastatų apžiūrą ir kenkėjų neradome, bet profilaktiškai buvo atlikta bendrųjų patalpų dezinfekcija, paliktos papildomos prevencinės priemonės“, – komentavo atstovė.

Pasak I. Karbauskienės, kitą savaitę dar kartą bus atlikta gyvenamųjų ir bendrųjų patalpų apžiūra, ir, jei reikės, toliau bus užtikrinama patalpų dezinfekcija. Pastebėjus kenkėjus, KTU atstovė rekomenduoja kuo skubiau informuoti bendrabučio administraciją.

Universiteto duomenimis, bendrabučiuose yra teikiama kenkėjų naikinimo paslauga pagal sudarytą paslaugų pirkimo sutartį. Paslaugos yra teikiamos nuolatos, įmonės darbuotojas periodiškai atvyksta atlikti patalpų apžiūrą ir atlieka patalpų dezinfekciją.

Pavojus sveikatai

Bendrovės „Dezinfa” atstovai, kurie iki 2014 metų prižiūrėjo švarą KTU bendrabutyje, sutiko pasidalyti patarimais ir įvardyti, kuo tarakonai pavojingi žmogaus sveikatai.

„Šiurpių istorijų apie studentų bendrabučiuose gyvenančius tarakonus girdime dažnai. Ši problema itin opi rudenį, kai prasideda šildymo sezonas – šiluma, maisto atliekos ir drėgmė kuria tinkamas sąlygas ūsuotiems kenkėjams veistis. Į patalpas šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros lizdus, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra“, – situaciją komentavo bendrovės atstovė Eglė Girdvainytė – Krasilnikovienė

Akcentuojama, kad šie įnamiai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Tarakonų išmatos gali sukelti egzemą ir astmą.

Tam, kad tarakonai būtų sunaikinti, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos, išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių. 

„Reikalingas komandinis darbas. Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose, bendrabučio valdytojas – užtikrinti, kad tarakonus naikinanti bendrovė suteiktų kokybiškas paslaugas. Laiku identifikuota problema, greiti sprendimai, efektyvi kenkėjų kontrolė ir studentų sąmoningumas garantuotų ilgalaikį rezultatą“, – pataria „Dezinfa” atstovė.