Priklauso nuo vėjo

Kauniečiai menininkai Saulius ir Audronė dar prieš dešimtmetį pradėjo belsti į Energetikų gatvėje įsikūrusios plastiko gaminius gaminančios bendrovės "Kauno šilas" valdytojų sąžinę. Pro gamyklos kaminus į orą patenka nuodinga medžiaga – pentanas. Jei pučia lengvas vėjas, dalis Petrašiūnų paskęsta besilydančio plastiko kvapuose.

"Jei būna stiprus vėjas, kvapą greitai nupučia. Tačiau kai būna nedidelis, kieme neįmanoma sėdėti. Net burnoje toks plastiko skonis jaučiamas. Net prie žiedinės sankryžos su R.Kalantos gatve ta smarvė jaučiama. Dažnai atvyksta kitų menininkų, tačiau net kieme kavos atsigerti negalime, nes visi kosėti pradeda", – sakė Saulius.

Jis tikino, kad ne kartą yra stebėjęs "Kauno šilo" kaminus. Kadangi gamybos procesai vyksta visą parą, vietos gyventojai per tiek laiko jau spėjo įsiminti visus algoritmus. Pasak Petrašiūnų gyventojų, pirmiausia pasigirsta didesnis ūžesys, tuomet pro kaminą išmetamas dūmų pliūpsnis, tada kuriam laikui vėl viskas aprimsta.

Vietos gyventojai tikina, kad plastiko kvapai sklinda iš "Kauno šilo".(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Gyventojų neišgirdo

Menininkai ne kartą buvo susitikę su plastiko gamyklos vadovais, tačiau nieko nepešė. Anot Sauliaus ir Audronės, niekada nebuvo žmoniško pokalbio, "Kauno šilo" atstovai meluodavo, kad kvapai sklinda ne iš jų gamyklos.

"Prieš dvejus metus jie žadėjo įrengti specialią įrangą, kuri sugaudytų pentano garus. Tokie įrengimai labai brangūs, o bendrovės akcininkams, ko gero, svarbiausia yra pelnas. Kiek kartų esame pas juos buvę, mus pasitinka kaip priešus. Nė karto normaliai nepakalbėjome. Visada iš jų sklisdavo melas, kad kvapai – ne jų, nors gamykloje juntamas toks pats kvapas, kaip ir lauke", – pasakojo vietos gyventojai.

Iniciatyvūs kauniečiai dėl sklindančių plastiko kvapų net buvo surinkę nemažai parašų, perdavė juos Petrašiūnų bendruomenės vadovams, bet jie kažkur dingo. Žmonės kreipėsi ir į Seimo narius, su jais buvo apsilankę "Kauno šile", tačiau ir tąkart susitikimas nedavė jokių vaisių.

"Kartą "Kauno šilo" vadovai siūlė mūsų vaikus, kaip kompensaciją, nuvežti į vandens parką. Tačiau koks tikslas, jei čia jie toliau bus nuodijami? Šioje situacijoje liekame vieni, nes čia yra per daug suinteresuotų asmenų", – nusivylimo neslėpė Audronė.

Net kieme kavos atsigerti negalime, nes visi kosėti pradeda.

Keisti tyrimai

Petrašiūnų gyventojai pasakojo, kad buvo atlikti ir oro taršos matavimai. Juos savo lėšomis užsakė plastiko gamykla "Kauno šilas". Kauniečiai tikino, kad toks mėginių paėmimas buvo  demonstracinis.

"Kas moka pinigus, pagal tuos ir  tyrimų rezultatai. Prieš tikrinimą tie specialistai įspėjo, tad "Kauno šilas" sumažino gamybą. Be to, nebuvo vėjo, tad dūmai aukštai laikėsi. Pamatavo ir pas mus namuose bei pareiškė, kad čia net grynesnis oras, nei galėtų būti", – pasakojo menininkai.

Sauliui užkliuvo ir sanitarinės zonos ribos. Jis tikino, kad pagal senuosius reikalavimus, kurie galiojo kai buvo statoma plastiko gamykla, nuo sanitarinės zonos iki gyvenamųjų namų atstumas turėjo būti ne mažesnis nei 100 m, pagal naujus reikalavimus – 300 m. Nuo "Kauno šilo" sanitarinės zonos iki artimiausio gyvenamojo namo yra 82 m. Vyras nesupranta, kaip ekspertai galėjo priimti tokį objektą.

"Įdomu tai, kad ilgą laiką gamykla nebuvo įregistravusi savo sanitarinės zonos. Tik mums pradėjus domėtis, Registrų centre tai buvo padaryta 2012 m. Kiek žinau, jie buvo gavę baudų, kad iš karto neįregistravo. Tuomet, matyt, kažkam sumokėjo ir viskas tapo oficialiai pripažinta, nors neatitinka keliamų reikalavimų", – stebėjosi Petrašiūnų gyventojas.

Kai mašinos pradeda stipriau ūžti, pro kaminus išmetami dūmai.(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Normų neviršijo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja Inga Šinickienė "Kauno dienai" patvirtino, kad gyventojų skundai dėl bendrovės "Kauno šilas" veiklos buvo gauti 2012 ir 2014 m. Specialistė aiškino, kad 2012 m. buvo atliktos "Kauno Šilas" skleidžiamo kvapo kontrolės procedūros ir nustatyta, kad kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore neviršija teisės aktuose reglamentuotos ribinės vertės. Ji buvo mažesnė maždaug 150 kartų, nei leidžiamos normos.

"Paskutinis gyventojų skundas dėl šios įmonės veiklos metu sklindančio kvapo, juntamo gyvenamojoje aplinkoje buvo gautas 2014 m. rugsėjo 10 dieną, atsižvelgiant į Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių nuostatomis bei į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno miesto agentūros pateiktą informaciją, kad įmonės veiklos pajėgumai ir gamyboje naudojama technologija nuo kvapo mėginių paėmimo nesikeitė, kvapo kontrolės procedūros pakartotinai nebuvo atliekamos", – apie tai, kodėl antrasis skundas nebuvo nagrinėtas, aiškino I.Šinickienė.

NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja Greta Guogienė aiškino, kad Visuomenės sveikatos saugos skyrius apie "Kauno šilas" veiklai nustatytą sanitarinę zoną jokių duomenų neturi.

Aplinkosaugininkų pozicija

AAD direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys "Kauno dienai" teigė, kad departamentui gyventojų skundą dėl kvapų šių metų gegužę  persiuntė NVSC atstovai. Jame nurodoma, kad neperiodiškai, tačiau dažnai ore juntamas salsvas kvapas.

"Nagrinėjant skundą pareigūnai susisiekė su pranešėju telefonu, nes pareigūnai įtarė, kad skundžiamasi ne dėl bendrovės "Kauno šilas" veiklos, o dėl kitos įmonės galimų technologinio proceso sutrikimų, gaminant produkciją. Pareiškėjo paprašyta įvertinti šią informaciją ir atkreipti dėmesį į kitas netoliese esančias įmones", – aiškino specialistas.

Jis aiškino, kad "Kauno šilas" veiklos sritis – polistereninio putplasčio gamyba ir prekyba. Įmonė turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Bendrovė planine tvarka tikrinta 2018 m. gegužės mėn. ir jokių technologijos sutrikimų ar teršalų normų nesilaikymo požymių nefiksuota.

Pernai spalio 12 d. atlikti stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų (ciklopentano, etilbenzeno, pentano, stireno) matavimai ir ribinių verčių viršijimų nenustatyta. Šiemet vasario 2 d. atlikti stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų (CO, NOx SO2) matavimai, po kurių taip pat nenustatyta nukrypimų nuo išduoto leidimo normų.

"Šių metų ketvirtame ketvirtyje suplanuotas bendrovės "Kauno šilas" oro taršos iš stacionarių oro taršos šaltinių patikrinimas", – apie planuojamą dar vieną patikrinimą sakė A.Kairys.

Nėra ką gaudyti?

Polisterinio putplasčio gamyklos "Kauno šilas" direktorius Vytautas Adomavičius tikino, kad gamybos procesas yra ekologiškas, o į aplinką patenka labai nedidelė kondensato dalis.

"Šie kvapai yra viso pramoninio rajono, o ne tik mūsų. Mes juk dirbame pramoninėje zonoje. Turint jautrią uoslę, tam tikrais metų laikais gal ir galima užuosti, tačiau mes jokio plastiko nedeginame. Mūsų gamyba yra ypač švari, nėra jokios chemijos. Žaliavą gauname iš Vakarų, ją pašildome garais. Granulėse yra pentano, kuris išsiplečia ir sulipdo medžiagas.

Per kaminą išeina to kondensato likučiai ir šiek tiek aromatų, kurie dedami, kad būtų vienas produktas atskirtas nuo kito. Pats pentanas yra granulytėse ir sunkesnis už orą, jis per kaminą neišeina", – gamybos technologijas aiškino bendrovės vadovas.

V.Adomavičius tikino, kad tam tikrus kvapus galima užuosti gamyklos teritorijoje, tačiau už sanitarinės zonos ribų jų beveik nelieka.

"Kažkoks kvapo pėdsakas gali išeiti nebent su garo kondensatu. Nelabai ką turime filtruoti, nes mūsų gamybos pajėgumai net mažesni, nei buvo numatyta projekte", – toliau dėstė "Kauno šilo" direktorius.

Jis aiškino, kad sanitarinė zona iš tiesų turėtų būti ne mažiau nei 100 m iki artimiausio gyvenamojo namo, nes kai buvo statoma gamykla, būtent toks reikalavimas ir galiojo. Tačiau kadangi gamykla nedaug teršia, projektas buvo derinamas su NVSC atstovais.

Buvo pasiūlymas mūsų vaikus nuvežti į vandens parką. Tačiau koks tikslas, jei čia jie toliau bus nuodijami?

"Tokiu atveju, kai nėra 100 m, turi eiti į higienos centrą, rodyti, kokia bus tarša. Kadangi tarša buvo labai maža, mums patvirtino 82 m sanitarinę zoną. Viskas yra įrašyta į projektą ir suderinta. Šiandien galioja kitokie reikalavimai, tačiau sanitarinę zoną reikėtų keisti tuo atveju, jei keistųsi gamybos technologija arba būtų didinami pajėgumai, tačiau yra priešingai – gamyba mažinama, nes tokią pat gamyklą atidarėme Žemaitijoje", – sakė V.Adomavičius.

Anot jo, su dauguma Petrašiūnų gyventojų bendrovė sutaria, yra net gavusi iš bendruomenės padėkos raštų, tačiau jų veikla piktinasi vos keli gyventojai.

"Bendravome ir su bendruomenės centru ir niekas niekada nesiskundė. Vienas žmogus mus yra apskundęs Aplinkos apsaugos departamentui, higienos centrui, Seimo nariams. Visos institucijos apie mus žino ir viską esame padarę teisingai, niekas priekaištų neturi. Siūlėme tam žmogui kompromisą, klausėme, ką galime padaryti. Jis sakė, kad reikia įrodyti, jog oras nekenkia sveikatai, matuoti rodmenis.

Kadangi buvo žiema, mes nelabai vykdėme gamybos, paprašiau luktelėti. Atsakingam žmogui pavedžiau su tuo gyventoju susisiekti ir išsiaiškinti, kokius matavimus ir kur jis nori atlikti. Žinote, tai kainuoja, todėl nesinorėjo jų atlikti ne ten, kur nori žmonės, tačiau iš jo taip ir nesulaukėme pasiūlymų. Mes nusiteikę geranoriškai, jei kažkam suteikiame nepatogumą, tačiau reikia kalbėtis", – tikino "Kauno šilo" vadovas.

V.Adomavičius sakė, kad visi reikalingi matavimai, kurių prašė aplinkosaugininkai bei sveikatos centro atstovai, buvo atlikti, tačiau papildomi, kurių prašė gyventojai, nebuvo daryti, nes nepavyko iki galo susiderinti, ko jie nori.

"Higienos centras atliko kvapų matavimus. Buvo nustatyta, kad mes į aplinką išmetame mažiau, nei leidžia normos. Esame atlikę monitoringą bei gamybos keitimo modeliavimą.