Prisiminė K.Skučą
Šį šeštadienį Mauručiuose atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Kazimiero Skučo – tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose – gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad pakaunės kraštas visada buvo priekinėse laisvės kovų linijose. "Didžiuojamės knygnešiais, 1919–1920 m. savanoriais, pokario partizanais, sąjūdininkais. Jų atminimą stengiamės įamžinti", – teigė meras.
Kauno rajone Drapakampio miške lankytojų sulaukia atnaujinta Papiškės–Novos partizanų žeminė. Savanoriams, Vyčio kryžiaus kavalieriams, savivaldybė kartu su seniūnijų bendruomenėmis pastatė vienuolika knygos-suolelio formos paminklų. Pakaunėje iškilo paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui. Nepamiršti ir kiti garbūs kovotojai už laisvę.
Buvęs vidaus reikalų ministras K.Skučas – dar viena išskirtinė Lietuvos istorijos figūra.
"Klysta tie, kurie teigia, kad įamžinti istorinę atmintį svarbu tik buvusiems tremtiniams, rezistentams. Esu įsitikinęs, kad tai labai svarbu visoms kartoms. Todėl tokiuose renginiuose gera matyti jaunuosius šaulius, skautus, savanorius. Smagu ir tai, kad mūsų bendruomenių patriotines iniciatyvas pastebi ir įvertina krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, dažnas Kauno rajono svečias", – įsitikinęs V.Makūnas.
Likimo vingiai
Priminsime, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį – nuo 1918 m. lapkričio 11 d. (tada buvo sudaryta pirmoji Vyriausybė) iki 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo šimtas ministrų kabineto narių. Sovietams okupavus Lietuvą, daugelis jų buvo ištremti, kai kurie emigravo, o aštuoniolika ministrų nuo 1940 m. birželio 15 iki 1945 m. gegužės 8-osios buvo sušaudyti.
Pirmuoju tragiško likimo sulaukusiu ministru tapo 1940 m. liepos 11-ąją suimtas ir žiauriai tų pačių metų lapkritį NKVD Kauno sunkiųjų darbų kalėjime nukankintas paskutinis tarpukario nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras Antanas Tamošaitis.
Likimas lėmė, kad būtent jis drauge su ministru pirmininku Antanu Merkiu 1940 m. birželio 15-ąją pasirašė įsakymą suimti prieš kelias dienas atsistatydinusį iš vidaus reikalų ministro pareigų K.Skučą.
Pastarasis neatsitiktinai tapo pirmuoju suimtu ministru – 1940 m. birželio 15-osios SSRS ultimatume Lietuvai buvo reikalavimas suimti ir teisti šį pareigūną dėl jam sovietų mestų absurdiškų kaltinimų. Lietuva priėmė ultimatumo reikalavimus, nors ir siuntė SSRS vadovybei protestą, bet jis pakeliui į Kremlių kažkur dingo.
V.Dekanozovas buvo patenkintas
Priimti pražūtingą K.Skučui sprendimą Vyriausybę, matyt, paakino ne tik SSRS ultimatumas, bet ir iš Maskvos gauta Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio bei nepaprastojo pasiuntinio Maskvoje Lado Natkevičiaus telegrama. Joje buvo teigiama, kad K.Skučui nėra ko bijoti – tegul jis lieka Lietuvoje, jį esą teis savas teismas. "Tokie naivūs dar buvome", – vėliau pripažins J.Urbšys.
1940 m. birželio 15-ąją, po pietų, Kaune nusileido lėktuvas su SSRS vyriausiuoju ypatinguoju įgaliotiniu Vladimiru Dekanozovu, kuris turėjo įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, sudarydamas marionetinę Lietuvos vyriausybę. Birželio 16-ąją jis nuvyko į Karo kalėjimą patikrinti, ar suimtas K.Skučas, kuris 1934–1938 m. dirbo Maskvoje Lietuvos karo atašė ir gerai išmanė Rusijos politikos virtuvę. V.Dekanozovas buvo patenkintas tuo, kaip Lietuva įvykdė SSRS ultimatumą. Tuoj pat metu mūsų šalyje prasidėjo represijos.
Kvietė į gimtinę
Pažeisdamas Lietuvos teismų santvarkos įstatymo ir teismų bei prokuratūros kompetencijos ribas, Saugumo departamentas, kuriam vadovavo iš kalėjimo skubiai okupantų statytinių paleistas Antanas Sniečkus, perėmė iš Lietuvos teismų K.Skučo bylą. Netrukus, liepos 23-iąją, K.Skučas drauge su kitais aukštais Lietuvos pareigūnais buvo išsiųstas tardyti į Maskvą, kur 1941 m. liepos 30-ąją jis buvo sušaudytas.
2006 m. prezidentas Valdas Adamkus iš dalies atkūrė Lietuvos teisingumą savo pareigūno atžvilgiu – K.Skučas (po mirties) buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Šį šeštadienį, liepos 30-ąją, Kauno ir Prienų rajonų savivaldybės kvietė į Mauručius, prie "Via Baltica" magistralės, paminėti brigados generolo K.Skučo sušaudymo Maskvoje 75-ąsias metines.
Mauručiuose, K.Skučo gimtinės žemėje, jo giminės, padedant rėmėjams, pasodino įvairių medžių, krūmų, pastatė šiai vietai įamžinti nedidelį akmenį ir šios vietos atidarymo datą paskyrė K.Skučo žūties 75-osioms metinėms pažymėti. Po renginio, kuriame dalyvavo K.Skučo giminės, kariškiai, Vidaus ir Krašto apsaugos ministerijų atstovai, vaikų folkloro ansamblis, istorikė buvo vaišinama kareiviška koše.
Paminklas aštuoniolikai sušaudytų ministrų
Tarpukario ministrų atminimą ketinama įamžinti ir Kaune. Miesto savivaldybė tarėsi su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovais dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto projekto – paminklo, skirto aštuoniolikai sušaudytų pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) ministrų atminimui.
Pasak LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėjos Violetos Kolonaitienės, buvo tartasi dėl galimos paminklui vietos laikinojoje sostinėje, kur būtent ir dirbo aštuoniolika sovietų sušaudytų Lietuvos Respublikos vyriausybės ministrų.
Paminklą, kurį kuria ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus kavalierius skulptorius Jonas Jagėla, ketinama statyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigose, prie K.Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžos, priešais pastatą, kuriame nuo 1919 m. pradžios dirbo į Kauną iš Vilniaus persikėlusi pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybė. Tad vieta paminklui pasiūlyta labai tikslingai ir atsakingai. Juolab kad K.Donelaičio gatvėje veikė ir kitos svarbiausios tarpukario Lietuvos vyriausybės institucijos. Tad vargu ar reikėtų svarstyti kitą pasiūlymą – statyti paminklą Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.
Naujausi komentarai