- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 25 d. pakaunėje viešėjęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pristatė Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas. Susipažinę su penkiomis galimomis alternatyvomis, nors kelias jų net Žemės ūkio ministerija vadina nepriimtinomis, nes jos – Finansų ministerijos svajonė, Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariai po konstruktyvių diskusijų nusprendė, kad pritartų savivaldybės lygmens fondui.
Ūkininkų sąjungos atstovai kartu su Kauno rajono savivaldybe, vadovaudamiesi Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis, parengtų fondo naudojimo tvarką, lėšos būtų skiriamos rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai ir galbūt numatomos net galimoms avarijoms likviduoti. Svarbiausia, kad visos iš Kauno rajone esančių žemės savininkų per žemės mokestį surinktos lėšos liktų Kauno rajone.
Tokiam modeliui pritarė ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis. „Ne vien iš ūkininkų, bet ir iš kitų žemės savininkų mokesčių surinktos lėšos eitų į savivaldybės sąskaitą, o valstybė, kaip ir yra numačiusi, pridėtų savo dalį. Žiūrint į ateitį, būtų idealu, jei, siekdama motyvuoti savininkus, finansiškai prisidėtų ir savivaldybė“, – sakė T. Didžiulis. Kol kas numatoma, kad fondo lėšos būtų formuojamos iš dviejų šaltinių: Žemės ūkio ministerijos ir žemės savininkų.
Toks modelis, pasak Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, suteiktų daugiau papildomų galimybių pasinaudoti ES parama, o ateityje – ir ambicingesniais plėtros fondų finansavimo šaltiniais. Kai paraiškas teiktų asociacijos, fondo lėšų būtų galima skirti projektams bendrai finansuoti. „Kai ES lėšomis finansuojamų rekonstrukcijos projektų paramos intensyvumas sumažėjo iki 35 proc., sumažėjo ir norinčių ja pasinaudoti. Gali nutikti taip, kad tie ES naujajame strateginiame plane numatyti 40 mln. eurų taip ir liks nepanaudoti“, – M. Maciulevičiaus teiginį patikslino ir būgštavimais pasidalijo Andrius Marinas, naujasis Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas.
Racionaliais pakaunės ūkininkų pasiūlymais ir įžvalgomis liko patenkintas ir viceministras. „Nuoširdžiai noriu pasidžiaugti aktyviais ir besigilinančiais Kauno rajono ūkininkais – juk neretai žmonės naujoves atmeta, prieštarauja joms vien tam, kad prieštarautų. Su kai kuriomis korekcijomis ir racionaliais siūlymais Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariai idėjai pritarė. Pristatytoje Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principų koncepcijoje pokyčius dar labiau paryškinsime“, – patikino D. Dudutis.
Jo žodžiais, Žemės ūkio ministerija pritaria nuostatai, kad savivaldybės lygmens sprendimai dėl jos teritorijoje surinktų pinigų turėtų būti dominuojantys.
Viceministras negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiais sričiai. Tai liudija ir baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija, kuri, atrodo, bus pirmoji Lietuvoje. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją pritaikyti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.
Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.
Melioracijos grioviai, kurių Kauno rajone yra apie 1 tūkst. km, prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to yra per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas – 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.
„Darant prielaidą, kad, trūkstant finansavimo, melioracijos sistema veiks ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų per artimiausius 20 metų praradimai Lietuvoje sudarys nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. eurų už negautą žemės ūkio produkciją“, – teigė žemės ūkio viceministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai6
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių69
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...