Pereiti į pagrindinį turinį

Suteikime Kaunui dar didesnį proveržį!

2024-10-05 09:00
DMN inf.

Tuo metu, kai Vilniuje Laisvės partija pilstė smėlį Lukiškių aikštėje, siaurino gatves, o nacionalinio stadiono epopėja virto nacionaliniu anekdotu, Kaunas neabejotinai tapo sektinu ir geidžiamu pavyzdžiu beveik visoms Lietuvos savivaldybėms. Tokiam ryškiam proveržiui įtakos turėjo miesto valdžios sprendimai, puiki geografinė vieta, kur susikerta iš esmės visi įmanomi magistraliniai žemės, oro ir net galimi vandens keliai, didžiulis vietos bendruomenės akademinis ir verslo potencialas.

Iš kairės: Aurelijus Veryga ir Ignas Vėgėlė. Iš kairės: Aurelijus Veryga ir Ignas Vėgėlė. Iš kairės: Aurelijus Veryga ir Ignas Vėgėlė. Iš kairės: Aurelijus Veryga ir Ignas Vėgėlė.

Tad Kaune (ir ne tik) nuolat girdime apie vis naujus įgyvendintus ar įgyvendinamus projektus, tokius kaip Dariaus ir Girėno stadiono ar Kauno sporto halės rekonstrukcija, ambulatorinių konsultacijų centro Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikose ar ciklotrono statyba ir t. t.

Visų pirma, tai didelis savivaldos nuopelnas. Tačiau net ir puikiai besitvarkančiai Kauno miesto savivaldybės vadovybei būtų sunku įgyvendinti didelius ir svarbius projektus be centrinės valdžios ar ES paramos.

Kerpant juosteles ir atidarant vis naujus objektus neretai pamirštama paminėti, kad nemaža tų projektų dalis gavo reikšmingą finansavimą praėjusioje Vyriausybėje ir sulaukė Seimo pritarimo.

Aurelijus Veryga. Partnerio nuotr.

Gerai pamenu ir sudėtingas diskusijas dėl Mokslo salos statybos, gama peilio įsigijimo, kuriuo dabar atliekama šimtai pacientų gyvybes gelbstinčių operacijų, ir kitų projektų vykdymo.

Darbai vyksta ir toliau: suplanuotas ir jau paskirtas finansavimas infekcinių ligų klasterio statybai, tvarkomi svarbūs valstybinės reikšmės keliai ir aplinkkeliai, statomas lengvosios atletikos maniežas.

Vardyti būtų galima ir toliau, tačiau reikėtų paminėti, kad dabartinio Seimo valdančiųjų kadencijos aukso amžius investicijoms Kaune, deja, jau baigėsi. Skambūs Vyriausybės pažadai taip ir liko pažadais, Europos Komisijos paramos fondo lėšų panaudojimas beviltiškai atsilieka, investicijų į miestą sumažėjo apie devynis kartus, o Vyriausybės vadovė taip ir nerado nei laiko, nei reikalo susitikti ne tik su Kauno, bet ir su kitų miestų vadovais.

Manau, būtų tikslinga plėsti inovacijas ir investuoti į mokslą, skatinti medicinos pažangą ir vystyti kitas svarbias sritis, pavyzdžiui, logistiką. Žinant didžiulę ir augančią medikų stygiaus problemą, Kaune turėtų ir galėtų iškilti naujas LSMU Medicinos fakultetas.

Lėšų reikėtų skirti ir M. K. Čiurlionio koncertų rūmų, ir tiltų, pavyzdžiui Kėdainių tilto, statybai. Kur dar daugybė sričių, kurios lemtų kauniečių gerovės augimą: spartesnė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, didesnės investicijos į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, dviračių takų, jungiančių miestą su rajonu, plėtra.

Tačiau tam, kad šios sritys būtų sparčiau vystomos, reikia kalbančios, susikalbančios ir Kauno potencialą suprantančios Vyriausybės, taip pat – realių lėšų skyrimo, o ne viešųjų ryšių, arogancijos ir plepalų. Miražus apie milijoninį Vilnių turi pakeisti realistinis požiūris į regionus, įskaitant ir Kauną, – kaip saugumo, kultūros, unikalumo ir mokslo lopšį.

Neabejoju, kad, sutelkus miesto vadovų, Vyriausybės ir Seimo pastangas, Kaunas galėtų padaryti dar didesnį proveržį. Tereikia šiuose Seimo rinkimuose pasirinkti dirbančius, o ne žadėjusius daugiau jėgos politikus.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1896837.


Biudžete pinigų yra, trūksta sąžinės

Ignas Vėgėlė. Partnerio nuotr.

Mokesčiai turi grįžti žmonėms, o ne užsienio finansų rinkoms

Rinkėjai nusivylę – neva neverta balsuoti, nes, išrinkus naujus politikus, niekas nesikeičia. Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas – nė viena politinė jėga nesiekia sisteminių pertvarkų. Dabar veikiančioje politinėje sistemoje yra užprogramuotos naujų skandalų ir nusivylimų prielaidos, neatsakingas valdymas ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Kartojau ir tebekartoju, kad Lietuvai reikia rimtų politinės sistemos pertvarkų, kurios priverstų politikus dirbti žmonėms. Mano komanda –  stiprūs teisininkai, žinomi mokslininkai, medikai ir visuomenininkai. Tai komanda, kuri siūlo esminių politinių pertvarkų darbotvarkę.

Vienas iš mūsų prioritetų – užtikrinti atsakingą biudžeto naudojimą. Biudžeto naudojimo efektyvumas ir išskaidrinimas leis daugiau lėšų skirti būtinoms Lietuvos žmonių reikmėms.

Dabar mokesčių mokėtojų pinigai naudojami neefektyviai, neskaidriai, o sukauptos lėšos nepasiekia žmogaus. Štai, pavyzdžiui, šių metų pabaigoje „Sodros“ rezervas viršys net 3 mlrd. eurų. Tai beveik 40 proc. šiųmečių „Sodros“ pajamų. „Sodros“ rezervo dydis visiškai priklauso nuo politikų. Bendro sutarimo, kokio dydžio turi būti šis rezervas, tarp ekonomistų nėra.

Mano siūlymas – trečdalį „Sodros“ biudžeto rezervo, kuris sudaro apie 1 mlrd. eurų, skirti pensijoms didinti ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tinkamai subalansavus, jokių rizikų nei „Sodros“ rezervui, nei „Sodros“ pajamoms nekiltų: visiškai realu jau dabar nedelsiant pensijas padidinti papildomai 30–40 eurų, lėšas pirmiausia skiriant mažiausias pensijas gaunantiems senjorams. Toks didinimas mažintų vis didėjančią socialinę ir ekonominę atskirtį, kartu leistų kitą milijardinę „Sodros“ rezervo dalį panaudoti šeimų, auginančių vaikus, pajamų mokesčio lengvatai kompensuoti. Du mažamečius vaikus auginančioms šeimoms siūlyčiau iki trečdalio mažinti pajamų mokestį (10 proc. pajamų mokestis tėveliams), tris vaikus – dviem trečdaliais (5 proc. pajamų mokestis tėveliams), o keturis ir daugiau vaikų – iki visiško atleidimo nuo pajamų mokesčio. Sukurtume ekonominę paskatų sistemą, kuri skatintų gimdyti ir auginti vaikus, kartu parodytume pagarbą mūsų senjorams, visą gyvenimą dirbusiems Lietuvai.

Būtina įpareigoti Finansų ministeriją likusių „Sodros“ rezervo milijardų reikšmingą dalį investuoti į Lietuvos ekonomikos augimą. Šiuo metu didžioji dalis „Sodros“ rezervo yra investuota užsienio finansų rinkose – skatiname užsienio šalių ekonomikas, o tokio investavimo reikšminga nauda nugula bankų ir fondų pelnuose.

Šiuo ir kitais racionaliais sprendimais orientuosimės ne į mokesčių didinimą, o į jų panaudojimo naudą visuomenei, t. y. ką žmonės gauna už savo sumokėtus mokesčius.

Lietuvos viltis šį rudenį yra rinkėjų rankose. Kiekvieno iš jūsų balsas yra labai svarbus. Jei norite, kad politinė sistema pagaliau pradėtų dirbti ŽMOGUI, spalio 13 d. rinkitės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašą ir reitinguokite mano komandą!

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1896837.


 

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų