„Šiandien, būdama šioje gražioje valgykloje, prisiminiau prieš dešimt metų vykusį vizitą Švedijoje, kur su Kauno rajono mokyklų virėjų komanda pirmą kartą pamatėme, kas yra švediško stalo principas. Tąkart man labai gerai įstrigo švedų virėjo žodžiai, kad mokinių pietų pertrauka yra skirta pailsėti, sukaupti energiją ir pabendrauti mokyklos restorane. Nuo tada žingsnis po žingsnio bandėme parodyti, kad ir Lietuvoje gali būti taip, kaip ir Skandinavijos šalyse“, – apie savitarnos maitinimo modelio pradžią Kauno rajono mokyklose pasakojo Ž. Narbutienė.

Pokyčiai: kartu su švedišku stalu keičiamas ir valgiaraštis. / J. Kinderytės nuotr.

Bandomasis savitarnos stalo projektas pradėtas 2017 m., kai sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai pasiūlė Kauno rajono savivaldybei priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones keičiant maisto kultūrą, taikant mokinių savitarnos aptarnavimo modelį. Projekto rezultatai lūkesčius pateisino.

„Labai džiugu, kad šis maitinimo modelis iš tiesų pasitvirtino. Matome, kad moksleiviams patinka patiems rinktis maistą, porcijos dydį – taip po truputį ugdoma valgymo kultūra ir iššvaistome mažiau maisto. Per septynerius metus skirtingose mokyklose maisto švaistymas sumažėjo nuo 50 iki 80 proc. Džiaugiamės, kad jūsų bendruomenė prisijungė prie šio proceso ir nuo šiol maitinsitės moderniau ir kokybiškiau“, – kalbėjo R. Popovienė.

Raminta Popovienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Babtų gimnazijos direktorė Renata Liagienė, pristatydama pokyčius, pabrėžė, kad atnaujinamos ne tik valgyklos aplinkos ar maitinimo modelis: „Kartu su švedišku stalu visiškai keičiame ir valgiaraštį. Šiandien jau turime vieną patiekalą, pagamintą augaliniu pagrindu. Nuo kitos savaitės startuosime su nauju valgiaraščiu, kur tarp įprastų patiekalų pamatysite ir visiškai naujų.“