– Kokia šiuo metu situacija? Kaune sudėtingiausia, tiesa?

– Situacija yra žinoma, buvo jau ir spaudoje rašyta. Tačiau ji nėra kaip nors dirbtinai sukurta. Didžiausią įtaką susidariusioms eilėms turėjo pandemijos laikotarpis, kuomet, remdamiesi Vyriausybės, sveikatos ministro nutarimais, negalėjome priimti visų galinčių ir norinčių atlikti arešto bausmes, kadangi tada į vieną kamerą galėjome talpinti tik tą dieną atvežtus ar atvažiavusius asmenis. Pamažu susidarė eilės. Pandemija pasibaigė, šiuo metu situacija gerėja, bandome išlipti iš eilių.

– Kada buvo tos kritinės eilės ir kiek dabar reikia laukti?

– Kritiniu momentu, kuris buvo nuo 2020 metų pabaigos iki 2021 metų pabaigos, būdavo 2–3 mėnesių eilės. Laukiančiųjų buvo apie 50–60. Šią dieną situaciją suvaldyti sekasi puikiai, kadangi dabar Kauno tardymo izoliatoriuje per mėnesį laukiančiųjų yra iki 30 – eilės susidariusios mėnesiui į priekį.

– Kaip tuomet atrodo situacija, kai žmogus neturi vietos atlikti bausmės? Jis turi laukti ir juo reikia tiesiog pasitikėti?

– Gal taip ir atrodo visuomenėje, tačiau iš tiesų taip nėra. Arešto bausme nuteistų asmenų teisinė padėtis yra šiek tiek kitokia nei tų, kurie yra nuteisti realia laisvės atėmimo bausme. Mes negalime priimti asmens anksčiau, nei įsiteisino teismo nuosprendis. Buvo tokių atvejų, kai įsiteisino teismo nuosprendis, asmuo atvyko ir buvo priimtas, nes tuo metu buvo vietų. Tačiau viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Gali taip atrodyti, kad žmogus neturi, kur dėtis, turi laukti. Dažniausiai mes iš karto informuojame žmogų ir jam sudarome sąlygas susitarti su įstaiga. Ir jis toliau laisvėje gyvena normalų gyvenimą.

– Kiek tokių, kurie pabėga ir jų reikia ieškoti?

– Tokių asmenų ieškoti tenka, bet yra sudėliotas mechanizmas. Iš tų asmenų, su kuriais yra susitarta, labai mažas procentas, kurie neatvyksta. Apie 10–15 proc. neatvyksta, bet ir tai kokie 5 proc. informuoja, kodėl neatvyksta (ligos, kelionės, artimųjų mirtys). Jie pristato dokumentus, patvirtinančius priežastį. Tuomet mes rašomės kitą susitarimą, derinamės kitą laiką. Dėl tokių asmenų, kurie neatvyko net susitarę, mes išsiunčiame policijai pranešimą dėl paieškos paskelbimo. Tokie asmenys tuomet yra ieškomi, sulaikomi ir pristatomi mums. Dėl paieškos paskelbimo per mėnesį siunčiame apie 15–20 pranešimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat apie susidariusią situaciją buvo kalbinamas Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

– Ar situacija dėl vietų trūkumo izoliatoriuose kaip nors daro įtaką teismų darbui?

– Ši situacija yra keista. Taip neturėtų būti net susiklosčius ypatingoms aplinkybėms. Tačiau ši situacija niekaip negali daryti įtakos teismų darbui, kas susiję su bausmių skyrimu, išnagrinėjus bylas ir priėmus juose apkaltinamuosius nuosprendžius, nes jeigu teismai turėtų atsižvelgti į tą situaciją ir vien tik dėl to neskirti arešto bausmių, tai turėtume daug atvejų, kuomet būtų paskirta bausmė su klaustuku, ar ji teisinga.

Bausmė skiriama atsižvelgiant į daug aplinkybių, bet tikrai neturėtų priklausyti nuo to, ar yra pataisos įstaigose yra vietų tokiai bausmės rūšiai atlikti. Tad šiuo atžvilgiu įtakos nedaro ir teisėjai bausmes skiria pagal tuos kriterijus, kurie yra numatyti įstatymu. Tačiau situacija yra verčianti susimąstyti, kelianti nerimą.