Keista užduotis

Šalyje paskelbus karantiną, ne kartą girdėjome raginimus vengti masinių susibūrimų vietų, nuo gatvėje sutikto praeivio atitolti bent per 2 m, rečiau lankytis maisto prekių parduotuvėse, lauke žaisti tik vienos šeimos vaikams, bet geriausia – išvis nekišti nosies iš namų.

Dėl sergančios mamos, senyvo tėčio ir jo bendraamžio kaimyno ketvirtame aukšte, dėl nepažįstamojo, lauke vedžiojančio savo garbanių šunį ir, žinoma, dėl savęs. Tiesa, keturios sienos greitai pabodo, o maisto gaminimas ar kampų blizginimas pasirodęs smagiu užsiėmimu, prasidėjus penktai karantino savaitei, virto rutina. Net ir nuotolinio mokymo baubas po kelių dienų nebeatrodė toks grėsmingas.

Tiesa, ne visiems. Dainavos rajone esančios mokyklos pradinukų tėvams teko nertis iš kailio, kad namuose sėdinčius vaikus priverstų nueiti 10 tūkst. žingsnių. Sportuojantys ar tiesiog daug vaikščioti mėgstantys žmonės žino, kad tai yra apie 10 km. Vaikščioti iš kampo į kampą ir skaičiuoti žingsnius buvo antrokų mokytojos sumanymas, kad auklėtiniai neprarastų formos. Moksleivių tėvams ji nurodė parsisiųsti specialią programėlę, fiksuoti vaikų žingsnius, fotografuoti juos ir siųsti elektroniniu paštu.

Misija neįmanoma

Pabandžiau ir pati prisijungti prie šio antrokų iššūkio. Po nuoširdaus trypčiojimo virtuvėje, lakstymo iš kambario į kambarį ir dešimties minučių šokio su dukromis, 17 val. mano žingsniamatis rodė kiek daugiau nei 6 tūkst., o galva tvinksėjo nuo nuolatinio skaičiavimo: 2 tūkst., 3 tūkst., 4 tūkst…

Labai keistai skamba reikalavimas vaikščioti, kai per radiją ir televiziją nuolat girdime raginimus likti namuose.

"Norėdamas surinkti 10 tūkst. žingsnių, vaikas visą dieną turėtų nepaleisti telefono iš rankų, o kur dar pamokos? Prie jų praleidžiame nemažai laiko. Ir šiaip labai keistai skamba reikalavimas vaikščioti, kai per radiją ir televiziją nuolat girdime raginimus likti namuose", – kalbinta antroko mama stebėjosi, kad fiziniam aktyvumui palaikyti klasės auklėtoja pasirinko tokį keistą būdą.

Paskelbus visuotinį karantiną, moteris sąžiningai paiso visų draudimų, todėl iš namų nekelia kojos. Vaikams išbūti tarp keturių sienų, anot jos, pernelyg sunku, todėl trys motociklų sportu užsiiminėjantys šeimos vyrai – sutuoktinis ir du sūnūs, esant geram orui, sėda ant savo dviračių transporto priemonių. Bent kelis kartus trijulė tai darė ir praėjusią savaitę, mokytojai paskelbus žingsnių iššūkį.

"Važiuojant motociklu, telefono sūnūs su savimi neturi, o jei ir turėtų, žingsniai nesiskaičiuotų. Lygiai tas pats ir minant dviratį. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas sėdi prie televizoriaus ar kompiuterio ir visiškai nejuda", – kalbėjo kaunietė.

Neįtikino laiškas

Antroko kojoms spaudžiant akceleratoriaus pedalą, žingsniamatis tomis dienomis suskaičiavo vos po kelis šimtus žingsnių. Gavusi mamos laišką su tokiais skaičiais, pedagogė neliko patenkinta.

"Mažoka žingsnių. Mokiniai turi pasiekti 10 tūkst. žingsnių per dieną. Toks yra sveiko mokinio dienos normos fizinio aktyvumo rodiklis. Darykite mankštą, vaikščiokite po kambarį. Pasistenkite išlaikyti fizinę formą net ir šiuo sudėtingu momentu. Pabandykite šią savaitę pagerinti rezultatus ir jei pavyks, atsiųskite man", – antroko mama stebėjosi ir tokiu laiško turiniu, ir tolesniais pedagogės veiksmais.

Raštu išdėsčius sūnaus dienotvarkę ir kiek vietos joje užima judėjimas, klasės auklėtoja mamai leido pačiai spręsti kaip sportuoti jos vaikams, tačiau suabejojo, kad sėdėjimas ant motociklo yra pakankamai aktyvi veikla. Dviratis, anot jos, būtų kur kas efektyvesnė priemonė.

"Nusiunčiau kelis anksčiau darytus vaizdo įrašus, kaip atrodo motociklų sportas, nes, spėju, nelabai įsivaizduoja, kokio fizinio pasirengimo reikalauja ši veikla", – antroko mama abejojo ar vaizdo įrašai ją įtikino.

Pirmadienį į TAMO dienyną įkrito visiems tėvams adresuotas laiškas, su rekomenduotos programos autorių pavardėmis ir samprotavimais, esą skaičiuoti žingsnius yra kur kas efektyviau, nei ieškoti informacijos internete ir ruošti pristatymus.