Vienas kandidatas kviestas du kartus
Kaip jau rašyta, atranka į antrojo pagal dydį Lietuvos teismo vadovus buvo sustabdyta beveik devynis mėnesius, prasidėjus joje šokiruojantiems „amerikietiškiems kalneliams“. Tačiau sausio 26-ąją pagaliau įvyko Pretendentų į teisėjus atrankos komisisjos posėdis, į kurį kviestas tik vienas iš likusių trijų kandidatų – jo pirmininkas Arūnas Purvainis, kurio įgaliojimai buvo sustabdyti pernai balandį.
Pasak Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus, kiti du pretendentai šios komisijos posėdyje jau dalyvavo prieš sustabdant atranką. O A. Purvainis kviestas į sausio 26-osios posėdį pasisakyti dėl atrankos sustabdymą lydėjusių naujų aplinkybių – Teisėjų garbės teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų, priimtų jo atžvilgiu.
Kaip jau ne kartą rašyta, Teisėjų tarybai kreipųsis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos A. Purvainiui iškėlimo, konstatavus galimai jo padarytus Teisėjų etikos kodekso pažeidimus, ši byla buvo iškelta ir perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. O šis „už teisėjų etikos pažeidimus, kurie pasireiškė nepagarbiu ir nemandagiu elgesiu bendraujant su kolegomis ir teismo personalu“, pareiškė A. Purvainiui pastabą, t.y. skyrė švelniausią nuobaudą iš turimų savo arsenale. Tačiau A. Purvainis šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui, kuris jo skundą atmetė, bet buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas neatsiėmė savo kandidatūros antrą kadenciją vadovauti šiam teismui ir po Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Iškalbinga išimtis
Finišo tiesiąją šioje atrankoje be A. Purvainio, kuris turėjo teisę dar penkerius metus vadovauti antrajam pagal dydį Kauno apylinkės teismui, nes buvo jo pirminku tik vieną kadenciją, pasiekė ir du jo kolegos – to paties Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai: Vaidotas Granickas ir Kristina Imbrasienė. Tik pastarieji, skirtingai nuo A. Purvainio, nagrinėja ne baudžiamąsias, o civilines bylas. Tiesa, K. Imbrasienės pavardė pretendentų užimti minėtas pareigas sąraše atsirado tik praėjus beveik mėnesiui po jo sudarymo termino.
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius naujos kandidatės atsiradimą tada grindė „įstatymuose nustatyta teise išimtinais atvejais ir esant svarbioms priežastims išreikti tokią valią ir pasibaigus duotam terminui.“
Tarp likusių trijų kandidatų artimiausius penkerius metus vadovauti Kauno apylinkės teismui 51-erių metų A. Purvainis turėjo didžiausią teisėjo darbo stažą. Jis siekia beveik trylika metų. O vienas iš jo turimų išsilavinimų – fizinio lavinimo mokytojas. Prieš tapdamas teisėju, A. Purvainis daugiau kaip trejus metus dirbo Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnyboje, po to daugiau kaip septynerius metus buvo prokuroru.
Taip pat 51-erių metų K. Imbrasienė dirba teisėja dvylika metų. Pirmoji jos darbovietė, kurioje praleido daugiau kaip dešimt metų, – Valstybės saugumo departamentas.
Mažiausią teisėjo darbo stažą iš pretendavusiųjų tapti Kauno apylinkės teismo pirmininku turėjo 50-metis V. Granickas, kurio vienas iš turimų išsilavinimų – dramos bei renginių režisierius. Jis dirba teisėju šešerius metus.
Beliko vienas barjeras
Vasario 2-ąją paskelbta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvada, kad tinkamiausia kandidatė Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigoms užimti yra K. Imbrasienė, gavusi keturis balsus „už“ ir du „prieš“.
Kaip balsuota už kitus kandidatus viešai pateikiamoje komisijos išvadoje, neskelbiama.
Tačiau be K. Imbrasienės surinktų 94,22 balų pagal minėtos komisijos vertinimo kriterijus jos išvadose dar nurodoma, kad iš šios teisėjos 2022-2024 metais išnagrinėtų beveik 1600 civilinių bylų bei prašymų buvo apskųsti 64 sprendimai, kas yra žemesnis rodiklis už bendrą apylinkių teismų civilinių bylų teisėjų rodiklį. Ir dešimt iš apskųstų K. Imbrasienės sprendimų buvo pakeisti, o aštuoni panaikinti. Tačiau pastarasis jos darbo rodiklis – jau aukštesnis už bendrą.
Be to, išvadoje remiamasi ir Kauno apylinkės teisme atlikta anonimine apklausa, kurioje dalyvavo 118 respondentų. Teigiama, kad dalis teismo darbuotojų, tiesa, nenurodant kuri, palaiko K. Imbrasienės kandidatūrą ir mano, kad ji galėtų užimti teismo pirmininko pareigas dėl aktyvumo, organizuotumo ir komunikabilumo.
Komisijos išvadoje dėl pretendentų į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas, teigiant, kad tinkamiausia kandidatė į jas K. Imbrasienė, be įvairių jos visuomeninių pareigų Teisininkų draugijoje, Teisėjų asociacijoje bei teismų sistemoje nurodoma ir, kad ši teisėja yra paskelbusi keturis mokslinius darbus.
Tačiau, ką skirti teismo pirmininku, spręs prezidentas. Kaip jau ne kartą rašyta, Pretedentų į teisėjus atrankos komisijos išvada jo niekaip nesaisto. Ir prezidentas gali neatsižvelgti į komisijos rekomendacijas. Tačiau jo sprendimui dar turės pritarti Teisėjų taryba, į kurią prezidentas turi kreiptis patarimo.
Naujausi komentarai