Praėjusią savaitę Babtyno dvaro savininkas Mindaugas Šventoraitis kartu su pagalbininkais jau pakėlė ir pritvirtino atnaujintą, įdomią istoriją turintį šakotą šviestuvą, o viename iš spalį suplanuotų renginių numatytos ir jo krikštynos.

Niekam nereikėjo

Turbūt pakaunėje ir net Lietuvoje nerastume žmogaus, negirdėjusio apie Sitkūnų radijo stotį. Būtent Sitkūnai pirmieji prabilo 1991 m. sausio įvykių metu, kai dėl valstybės perversmininkų veiksmų nutrūko Lietuvos radijo laikų transliacija. Sitkūnų radijo stotis prisijungė labai operatyviai – po 40 sekundžių – ir transliaciją tęsė nuo 3 val. 20 min. iki ryto, kai darbą perėmė Kauno studija.

Anksčiau sietynas puošė Sitkūnų radijo stoties siųstuvų salę. (LRTC archyvo nuotr.)

2009 m., mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis buvo nutraukta, o istorinį vaidmenį suvaidinusi Sitkūnų radijo stotis savo darbą galutinai baigė 2017 m.

"Sitkūnų radijo stotyje visa įranga išjungta ir išmontuota jau treji metai, transliacijos perkeltos į kitas stotis, pastatas stovi tuščias. Jame, buvusioje siųstuvų salėje, liko tik sietynas. Mums rūpėjo, kad sietynas neiškeliautų į sąvartyną, o būtų naudojamas ir liktų Kauno rajone. Tokiam norui pritarė ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinis direktorius. Pakalbėjome su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, ir jis pažadėjo surasti tinkamą vietą", – pasakojo paskutinis Sitkūnų radijo stoties direktorius, dabar LRTC techninės įrangos vyr. inžinierius Virginijus Bernatonis.

"Kauno rajone ieškojome visų įmanomų vietų. Buvo svarstoma galimybė perkelti sietyną į Raudondvario dvaro sodybą, į buvusį žirgyną. Kadangi čia jau įvykusi rekonstrukcija, nematėme geresnės vietos, kaip Babtyno dvaras. Kreipėmės į M.Šventoraitį ir jis su malonumu priėmė mūsų prašymą", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Nors sietynas yra gražus, pasak V.Bernatonio, didelės vertės neturi, nėra antikvarinis. "Manau, kad jis pagamintas XX a. Tikslių metų pasakyti negaliu, menininkai jo netyrė, tačiau nereikia būti specialistu, iškart matyti, kad tai gero kalvio ir kito nagingo žmogaus darbas", – sakė paskutinis Sitkūnų radijo stoties direktorius.

Dvi atsiradimo versijos

Yra dvi versijos, kaip sietynas galėjo atsirasti Sitkūnuose. Pagal vieną jų – jis atkeliavo kartu su įranga. Kiti šaltiniai tvirtina, kad buvo rastas sąvartyne. "Kaip ten bebuvę, sietyną antram gyvenimui prikėlė Sitkūnų radijo stoties darbuotojai, nudažė jį ir nulakavo, surado ir pritaikė nuo kitų šviestuvų tokius pat gaubtus vietoj sudužusių ar įskilusių", – pasakojo V.Bernatonis.

Paskutinis Sitkūnų radijo stoties direktorius V.Bernatonis norėjo, kad sietynas pasiliktų Kauno rajone. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Trečią gyvenimą didžiuliam kabančiam sietynui suteikęs M.Šventoraitis džiaugėsi, kad jis – palyginti gerai išsilaikęs, neiškomplektuotas. "Nuo ilgapirščių greičiausiai apsaugojo tai, kad jis gana aukštai kabojo, sietyną pasiekti ir nukabinti nebuvo lengva bei paprasta. Mums prireikė 8 m aukščio kopėčių. Metalistams jis būtų atnešęs nemažai pinigėlių, bet išliko nepaliestas ir išgyveno dėl savo nepasiekiamumo, – šypsojosi Babtyno dvaro savininkas. – Tarpukariu pastatyta Sitkūnų radijo stotis buvo pagrindinis informacijos šaltinis, o dabar liko tik kaip techninis paveldas. Man visai gražu kaip laukuose vakarais tie bokštai šviečia, būtų gerai, kad ir jų nepriduotų į metalo supirktuvę."

Vis dėlto naujam šeimininkui teko šiek tiek paplušėti prie dvaran pargabento sietyno. "Sovietinių laikų laidai buvo problemiški, trumpai sujungti. Su tais laidais buvo ką veikti – teko juos visus išnarstyti po vieną gyslelę ir suverti naujus. Prie sietyno atnaujinimo padirbėjome kelias dienas, šiaip jis – sveikas ir gražus daiktas", – patikino M.Šventoraitis.

M.Šventoraitis yra sukaupęs bene didžiausią šalyje praeities technikos lobyną, kuriame dvarininkui mieliausi 90 senovinių motociklų. (Vilijos Žukaitytės nuotr.)

"Manau, kad jis čia kabos visados, kol aš gyvas būsiu, kol stovės šis pastatas. Sietynas skleis šviesą ne vien tik mums, jis apšvies čia vykstančius renginius. Manau, kad sietynas būtų radęs ir kitą jam deramą vietą, nes didelių ir aukštų pastatų Kauno rajone netrūksta", – samprotavo pašnekovas.

Nors sietynas naujoje vietoje buvo pakeltas ir pritvirtintas tylomis, be pompastikos, jį ketinama meno mėgėjams pristatyti garsiai.

"Krikštynos jau būtų buvusios, tačiau COVID-19 suvalgė nemažai renginių. Balandžio pradžioje būtume darę kultūrinio sezono atidarymą, per didžiulę dvaro šventę sietyną iškilmingai pakėlę ir pakrikštiję, bet korona viską apvertė aukštyn kojom. Rugpjūčio 4-ąją jau startavo pirmasis koncertas, šiemet numatyti dar penki nemokami renginiai, viename iš jų ir padarysime sietyno pristatymą", – planais dalijosi dvarininkas.