Žuvusiųjų gaisruose skaičius šiais metais Kauno apskrityje grėsmingai artėja prie dešimties. Šeštadienį ugnis pasiglemžė dar tris žmones. "Didieji incidentai prasideda po darbo valandų, kai visi išeina ir lieki vienas", – citavo Merfio dėsnį nuo praėjusio šeštadienio ryto iki sekmadienio paryčių budėjęs Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Rimgaudas Viščius.

Įtartinos krosnys

Visi trys žuvusieji per šią tragediją Kėdainių rajone buvo pensinio amžiaus ir turėjo tą pačią silpnybę. Penktadienį šiose apylinkėse buvo mokamos pensijos. Todėl manoma, kad nelaimę greičiausiai prišaukė girtavimas ir galbūt netvarkinga krosnis.

R.Viščius taip pat įsitikinęs, kad nelaimių sumažėtų, jeigu žmonės labiau rūpintųsi kaminais ir nemanytų, kad juos išvalys ugniagesiai.

Dar vienas pavojingai nuskambėjęs pranešimas šeštadienį buvo užregistruotas apie pusę devynių vakaro. Pranešta, kad Rokų seniūnijos Patalmušėlio kaime dega ferma. Į įvykio vietą pasiųstos penkios ugniagesių gelbėtojų autocisternos.

Tačiau atvykus į gaisravietę, paaiškėjo, kad dega netoli fermų esantys sandėliukai, priklausantys vos už 12 m esančiam daugiabučiui. Pastarasis prieš ketverius penkerius metus taip pat degė. Šį kartą užsiliepsnojusiuose savo sandėliukuose daugiabučio gyventojai laikė ne gyvulius, o malkas, dviračius bei įvairius buities reikmenis. Dalį jų bei garaže laikytą automobilį, šių daiktų savininkai spėjo išgelbėti. Kas liko, smarkiai apdegė. Ugniagesiams gelbėtojams pavyko sutramdyti įsišėlusią ugnį tik apie 22 val. Tačiau nuodėguliai ardyti ir prie jų budėta iki pat ryto.

Spėjama, kad nelaimę prišaukė viename iš sandėliukų, paverstame kažkokiomis dirbtuvėmis, kūrenta krosnis. Pirminės apžiūros metu jos metalinis kaminas didelių įtarimų nesukėlė.

Nerimą keliančios tendencijos

R.Viščius pastebi, kad padaugėjo atvejų, kai žmonės nukenčia dėl prastos meistrų, kurių paslaugomis naudojosi, darbo kokybės. Pavyzdžiui, šie pritvirtina metalinį namo kaminą prie medinės gegnės, kuri anksčiau ar vėliau užsidega. Yra buvę atvejų, kai tai įvyksta vos pirmą kartą užkūrus kaminą.

Dėl to vos per plauką šeštadienį išvengta tragedijos viename Kulautuvos Pušyno gatvės name, dar aiškinsis tyrėjai. Laimė, kad galbūt dėl netvarkingo kamino sukeltas gaisras kilo vidurdienį, o ne naktį. Ugniagesiai gelbėtojai suskubo pačiu laiku, nes ugnis jau buvo persimetusi į namo perdengimus tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Dar kelios minutės ir galėjo prasidėti pražūtingas jos siautėjimas. Tačiau, laiku pastebėjus gaisrą, jam užbėgta už akių.

R.Viščiaus kolegos linkę atkreipti dėmesį į dar vieną tendenciją – automobilių ar namų padegėjai pradėjo demonstratyviai palikti nusikaltimo vietoje įkalčius, pvz., raštelį, kad tai jie padarė tyčia. Per šį R.Viščiaus budėjimą tokių akivaizdžių nuorodų į tyčinį padegimą gaisravietėse nerasta.

Spekuliuojama geranoriškumu

Kitos tą parą Kauno apskrityje užregistruotos nelaimės ar gelbėjimo darbai (buvo 19 įvairaus pobūdžio pranešimų) jau neprilygo vidurdienio įvykiui Kėdainių rajone. Tačiau, kaip ir jis, dar kartą apnuogino mūsų visuomenės piktžaizdes, su kuriomis susiduria ugniagesiai gelbėtojai.

Viena iš jų – nesibodima piktnaudžiauti šios visuomenės reitingų viršūnėse esančios tarnybos geranoriškumu. Ypač, anot R.Viščiaus, būna apmaudu, kai nuvykus į greitosios medikų pagalbos šauksmą padėti išnešti iš buto sunkiasvorį ligonį, randamas būrys jo jaunų, gerai nuaugusių kaimynų, kurie taip pat galėtų padėti, užuot pasirinkę piktdžiugiškai komentuojančių žiūrovų vaidmenį.

Arba, išskubėjus į pagalbą moteriškei, telefonu verkiančiai, kad stogą dengiantis sniegas jau semia per lubas butą, namuose randamas kompiuteriu kortomis lošiantis jos vyras, kuris gali užlipti ant stogo ir nuvalyti sniegą.

Kasdienės tragikomedijos

R.Viščiaus kolegos linkę fiksuoti ir dar įžūlesnes šiandienės mūsų visuomenės grimasas.

Pastaruoju metu padaugėjo gudravimų, kai savoms problemoms spręsti žmonės pasitelkia ugniagesius gelbėtojus. Pavyzdžiui, skambina vyras, kad negali patekti į namus – buto durys iš vidaus užrakintos, jame – žmona, bet ši jo neįsileidžia – galbūt jai netikėtai sušlubavo sveikata. Atskubėjus įleisti Bendrojo pagalbos centro, užregistravusio tokį pranešimą, atsiųstų greitosios medikų, paaiškėja, kad tai tėra šeimos kivirčas, kad vyras grįžo neblaivus, todėl jo ir neįsileidžiama. Apsigalvojama tik tada, kai atskubėjusieji į pagalbą nusiteikia imtis ryžtingų priemonių – laužti lauko duris.

Kita gudrybė, kuria neretai naudojamasi, netyčia užtrenkus duris. Gudraujama, kad, išėjus į laiptinę parsinešti laikraščių, ant viryklės liko virti puodas. Gelbėdami daugiabutį nuo gresiančios nelaimės, ugniagesiai gelbėtojai tokiais atvejais pasiryžę išlaužti arba išpjauti buto duris. Ar ne mažiau už jų remontą, o gal net naujas duris kainuotų išsikviesti pagalbą tarnybos, padedančios atrakinti buto duris bet kuriuo paros metu? Yra buvęs ne vienas atvejis, kai ugniagesiams gelbėtojams apie tai užsiminus, kvietusieji juos pagalbon ima atiduoti pirmenybę raktininkams.