Ketvirtadienį priešpiet prie Kauno pilies buvo galima išvysti gausias ugniagesių pajėgas – kelios dešimtys vyrų dvi valandas dalyvavo mokomosiose pratybose.
„Ruošiamės atvejui, jeigu kada nors nuo kažkurio tilto į vandenį išsilietų kuras ar tepalai, – pratybų tikslą įvardijo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Evaldas Raižys. – Pratybose dalyvauja valtys, automobiliai, kita reikalinga technika. Tačiau pagrindinį darbą atlieka bona“.
Taip vadinama atitvarinė užtvara, skirta naftos teršalų dėmėms apsupti.
„Padedant užtvarai padaroma tam tikra kišenė – joje susitelkia teršalai, kuriuos nukreipiame į krantą. Tada naudodami sorbentus teršalus surenkame“, – aiškino specialistas.
E.Raižys pasakojo, kad Neryje tokios pratybos anksčiau jau buvo organizuotos. Be to, jau ne kartą yra tekę rinkti teršalus iš vandens.
„Kaune prieš kelerius metus palei Neries krantą buvo išsilieję teršalai, Elektrėnuose yra buvę keli atvejai“, – prisiminė ugniagesys.
Nuo kranto pratybas stebėjo ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas. Jis džiaugėsi sėkminga ugniagesių treniruote, nepaisant to, kad jų darbą apsunkino lietingas oras ir akmenys bei šakos, nukloję upės dugną.
„Upėje didelė srovė, stiprus vėjas, lietus irgi nepadeda, visur slidu, tačiau blogos sąlygos tik į naudą – tai geras mūsų jėgų išbandymas", – sakė R.Paciūnas.
Po pratybų planuojama išanalizuoti ir įvertinti ugniagesių veiksmus.
„Tai padės, kai įvyks tikra nelaimė“, – įsitikinęs R.Paciūnas.
Naujausi komentarai