Kauno ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka kovoti ne su ugnimi ar atlikti kitus gelbėjimo darbus, bet spręsti senyvų ir vienišų žmonių problemas. Pareigūnai pastebi, kad dėl to kalta ir emigracija.

Statistika kelia nerimą

"Pernai buvo atvejų, kai per parą penkis kartus teko skubėti į senyvo amžiaus asmenų namus. Dėl jų buvo sunerimę kaimynai. Nežinant, kas galėjo jiems atsitikti, teko lipti pro langus ir balkonus. Deja, ne visada mūsų vidun įleisti greitosios medikai gali nelaimėliams padėti. Kai kurie būna mirę jau prieš kelias dienas. O kaimynai pasakoja, kad velionių vaikai – emigravę arba šie jų neturėjo", – apie aštrėjančias mūsų visuomenės socialines problemas pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

2015 m. po tokių iškvietimų Kaune rasti 28 negyvi asmenys. Kauno rajone – šeši. Beveik visi jie buvo senyvo amžiaus.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai 165 kartus šaukėsi ugniagesių gelbėtojų pagalbos, kai negalėjo patekti į kaimynams įtarimą sukėlusių asmenų butus. Mirtis konstatuota kas penktam šeštam. Kauno rajone tokių iškvietimų buvo 21. Medikų pagalbos jau nebereikėjo kas trečiam ketvirtam.

Kita iškalbinga pernykštės statistikos eilutė – pernai Kaune ugniagesiai gelbėtojai 20 kartų buvo kviesti ir dėl savižudybių.

Iškalbingas sausis

Šiemet sausį sunerimę vienišų senolių kaimynai kvietėsi Kauno ugniagesius gelbėtojus jau dešimt kartų.

Viename Dainavos mikrorajono daugiabutyje savo bute rasta 91 metų moteris. Ji nugriuvo virtuvėje, tačiau buvo dar sąmoninga. Medikai ją išvežė į Klinikas.

87-erių Šilainių gyventojos kaimynai pranešė, kad ji jau antra para neatidaro durų, nors jie girdi, kaip senolė kalba. Patekus pas ją per balkoną, paaiškėjo, kad buto šeimininkė nebegali paeiti. Ji perduota į butą įleistiems greitosios medikams.

Deja, jos bendraamžė iš Kalniečių mikrorajono, dėl kurios buvo sunerimę kaimynai, rasta nebegyva. Tai paaiškėjo ugniagesiams gelbėtojams kopėčiomis pasiekus nelaimėlės buto antrajame aukšte langą ir jį išlaužus.

Vasaris bus dar sunkesnis?

"Nebepajėgiantys pasirūpinti savimi senoliai galėtų palikti jų pasitikėjimą pelniusiems kaimynams savo buto raktus", – vieną sprendimo būdų siūlo V.Kerševičius.

Per keturias vos prasidėjusio vasario dienas jau užregistruoti trys iškvietimai dėl senyvo amžiaus kauniečius ištikusių nelaimių ar įtarimų, kad galėjo taip atsitikti. Dviem atvejais jie pasitvirtino.

Gavus pranešimą, kad vieno Sargėnų buto tualete yra moteris, kuriai sutriko sąmonė ir ji nepajėgia atsidaryti durų, šios atidarytos ugniagesių gelbėtojų atsivežtu diskiniu pjūklu bei laužtuvu. Viduje rasta insulto ištikta 79-erių buto šeimininkė, kuri nunešta į greitosios medikų automobilį. Kaip ir 94-erių senolis iš Dainavos mikrorajono, pas kurį ugniagesiai gelbėtojai skubėjo tą pačią vasario 4-ąją. Kaimynai teigė išgirdę, kad jis prašo pagalbos, tačiau negali atidaryti nelaimėlio durų. Šias atidarius, senolis aptiktas gulintis.

Netrūksta ir kaprizų

Su senėjančios visuomenės problemomis siejamas ir nepagrįstų iškvietimų gausėjimas.

Tai susiję su senyvo amžiaus žmonių baimėmis ir nesugebėjimu realiai įvertinti, kas atsitiko. Pavyzdžiui, kviečiama dėl galimo dujų nuotėkio, o atvykus paaiškėja, kad yra sugedęs elektrinis dujų uždegimo prietaisas.

Senoliai neretai negirdi ir telefono skambučių. Tai taip pat kelia įtarimų dėl galimos nelaimės jų artimiesiems ir kaimynams.

Senyvo amžiaus žmonėms būdingos ir įvairios užgaidos. Vieną praėjusio sausio naktį ugniagesiams gelbėtojams teko skubėti į Kalniečių mikrorajoną, nes 91 metų senolės kaimynai pranešė girdintys, kaip ji lazda beldžia į grindis ir šaukiasi pagalbos. Nuvykus paaiškėjo, kad jos buto durys šarvuotos, todėl papildomai teko kviestis ugniagesius, turinčius automobilines kopėčias, ir kilti jomis iki penkto aukšto. Į senolės butą ugniagesiai gelbėtojai pateko išdaužę balkono durų stiklą. Įleidus vidun greitosios medikus, senolė šių pagalbos atsisakė.

Vienišų moterų žūtys

Vieni senatvėje likę asmenys nebesugeba pasirūpinti ir gyvenamojo būsto saugumu, todėl kyla gaisrai, iš kurių jie nesugeba išsigelbėti. Be to, situacijos įkaitais tampa ir jų kaimynai.

Jauniausiajai iš žuvusiųjų pernai buvo 56-eri. Ši judėjimo negalią turėjusi moteris žuvo kartu su savo 80-mete mama. Tragedijos priežastis – šildymo įrenginių eksploatacijos pažeidimas. Ir tai tipiška nelaimių, pasiglemžiančių vyresnio amžiaus asmenis, priežastis. Kaip ir elektros instaliacijos gedimai. Dėl šių priežasčių pernai Kaune gaisruose žuvo ir 65-erių, 73-ejų bei 83-ejų metų moterys, kurios pačios nesugebėjo spręsti jas pražudžiusių problemų, o samdyti galinčių padėti specialistų nebuvo už ką.

Statistika teigia, kad šiemet sausį tarp kauniečių, kuriems jau daugiau kaip 65-eri, vyrai sudarė tik 32 proc. Panaši situacija ir kitose amžiaus grupėse. Tarp 51–65-erių metų kauniečių vyrų – tik 41 proc. Tarp 19–50 metų – 47 proc. Vienintelė amžiaus grupė, kur vyriškos lyties atstovų daugiau, – nepilnamečiai. Tarp asmenų iki 18 metų jų – 51 proc.

Ši nauja statistika – vienas iš galimų atsakymų, kodėl ugniagesiai gelbėtojai yra kviečiami ir ką nors pataisyti.

Ko laukti toliau?

Ateities perspektyvos – nieko gero nežadančios.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį kauniečių, kurių amžius nuo 19 iki 50 metų, sumažėjo 23 proc. Nepaisant to, kad Kaunas – studentų miestas.

Vyresnių nei 66-erių kauniečių padaugėjo 11 proc. Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 3,6 metų. O skirtumas tarp skurdo ribos ir vidutinės pensijos Lietuvoje – labai nedidelis.

Sociologai ir ekonomistai prognozuoja, kad pagrindinės problemos, susijusios su senėjančia visuomene, užgrius ateinantį dešimtmetį. Kauno apskrities ugniagesiai gelbėtojai jau pernai užregistravo keliais šimtais iškvietimų daugiau negu užpernai.

Ekonominiai sunkumai slegia ir darbingo amžiaus žmones. Kauno apskrityje, Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena 22,7 proc. žmonių.

Sektini pavyzdžiai

Kauno apskrities savivaldybės kartu su vietiniais ugniagesiais bando padėti savo gyventojams apsisaugoti nuo gaisrų.

Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono, kuriame pernai gaisruose nežuvo nė vienas žmogus, savivaldybė nuo 2012-ųjų vykdo prevencinę akciją "Kūrenkime saugiai". Jos metu nemokamai remontuojamos su socialinėmis problemomis susiduriančių kaišiadoriškių krosnys ir šių dūmtraukiai.

Prienų rajono savivaldybė nuo 2014-ųjų nemokamai valo minėtai kategorijai priskiriamų savo gyventojų kaminus.

Kauno miesto savivaldybė pernai nupirko ir perdavė miesto ugniagesiams gelbėtojams 160 dūmų jutiklių, kurie jau įrengiami socialiai pažeidžiamiausių kauniečių namuose. Jų sąrašus ugniagesiams gelbėtojams padeda sudaryti seniūnijos.