Į šernų populiaciją įsisukęs afrikinis kiaulių maras ne juokais baugina kiaulių augintojus ir net kiaulienos valgytojus. Specialistai kalba apie milijonines investicijas į apsaugines sienas ir gyvulių utilizavimo krosnis, ragina medžiotojus be gailesčio šaudyti šernus, tačiau ligos užkratą gali pernešti ir ant kritusio šerno patupėjusi musė.

Sužlugdys verslą?

"Bijome mes tų šernų, bet jeigu pradės kristi kiaulės, visa tai paveiks ekonomiškai. Šernai kris, juos iššaudys ar išgaudys, ir viskas nurims. Bet jeigu ligą pasigaus kiaulės fermose, bus taikomos visai kitos sankcijos, ir bus gerokai liūdniau", – pastebėjo Rytis Baltrušaitis, valdantis Kauno rajone įsikūrusį vieną didžiausių kiaulių kompleksų Lietuvoje.

Kalbos apie kiaulių marą neatrodė tokios baisios, kol mirtinos ligos šešėlis klaidžiojo kaimyninėje Baltarusijoje. Dabar, kai nuo afrikinio kiaulių maro krenta šernai Lietuvos miškuose, Kauno rajono kiaulių augintojai prabyla ir apie liūdniausią scenarijų – žlugusį verslą.

Bendrovės "Sistem", kuri valdo žemės ūkio bendrovę "Vyčia", prezidentas R.Baltrušaitis neslepia – kiekviena išplitusi liga gyvulių augintojams nieko gero nežada, tačiau apie afrikinio kiaulių maro padarinius kol kas galima tik spėlioti. Kauno rajone Patamulšėlio kaime įsikūrusi bendrovė "Vyčia" yra antra pagal auginamų kiaulių skaičių Lietuvoje. Pernai bendrovė pardavė 120 tūkst. kiaulių.

Anot R.Baltrušaičio, kiaulės "Vyčios" komplekse stebimos nuo tada, kai kiaulių maro atvejai buvo užfiksuoti kaimyninėje Baltarusijoje, tad įvairių institucijų raginimai griežtinti apsaugos priemones nieko nekeičia. "Didelius kompleksus veterinarijos specialistai labai rimtai prižiūri, ir dar griežtesnių, stebuklingų priemonių jau nesugalvosime", – sakė bendrovės prezidentas.

Ūkininkui gaila įdirbio

Kauno rajone Margininkų kaime apie 3 tūkst. kiaulių auginantis ūkininkas Audrius Banionis įsitikinęs, kad situacija gerokai baisesnė, nei viešai pateikiama. Visą skelbiamą informaciją apie kiaulių marą A.Banionis pirmiausia vertina kaip žmogus ir ūkininkas, tačiau jam tai rūpi ir kaip verslininkui.

"Tai – mūsų verslas, nemažai žmonių su juo susiję. Jeigu liga išplis kiaulių ūkiuose, prasidės masinis kiaulių skerdimas ir naikinimas – kiaulių augintojams iš tiesų stos sunkios dienos", – nedžiuginančią perspektyvą išdėstė A.Banionis.

Nuo 1998 m. A.Banionio ūkis specializuojasi kiaulininkystėje. "Jau yra nemenkas įdirbis, pačių kurtos ir tobulintos veislės. Visa tai nueitų perniek", – baiminosi ūkininkas.

Kiaulių maro grėsmė pakurstė diskusijas ir tarp kiaulienos mėgėjų – pigs ar brangs kiauliena parduotuvėse ir turguose, jeigu Lietuvoje bus masiškai pradėtos skersti kiaulės. Ūkininkas A.Banionis sako tokio klausimo net nekeliantis. "Esminis klausimas – ar mes išliksime, ar mūsų ilgas darbas nueis perniek. Lietuvoje dabar gali nusipirkti kokios tik nori – lenkiškos, daniškos ar dar kokios kiaulienos. Bet Lietuvos kiaulių veisėjams ir augintojams ši situacija yra sudėtinga", – pastebėjo A.Banionis.

Į fermą nebeina

Ūkininkas pasakojo, kad dabar kasdien jo ūkyje dirba veterinarijos specialistas, kuris prižiūri, kaip laikomasi saugos priemonių, kad ligos užkratas nepatektų į kiaulidę.

Pasak A.Banionio, kol kas kontakto su kritusiais ar sergančiais šernais nėra, tačiau niekas negali pasakyti, kiek ir kur tų kritusių šernų yra. Kiaulių augintojas pateikė paprastą pavyzdį: jeigu kokia varna palesė kritusio šerno, neaišku, kur ji nuskris ir kur per išmatas išplatins užkratą. Jeigu nebus laikomasi biosaugos, kiaulidės darbuotojas įmins į paukščio išmatas ir perneš ligą.
"Neduok Dieve, koks paukštis perneštų ligą. Tada mūsų kiauliena į rinką jau nepatektų, kad liga neišplistų. Tokiu atveju niekas neleis skersti ir prekiauti – viską reikės utilizuoti. Ir gyvulius, ir įrangą – viską, kas susiję su kiaulių auginimu. Be to, dar įsigaliotų reikalavimas ilgai neužsiimti kiaulių auginimu", – niūriausią scenarijų dėstė A.Banionis.

Anot jo, kiaulių augintojai suinteresuoti laikytis griežčiausių apsaugos priemonių, kad tik afrikinio kiaulių maro užkratas aplenktų jų kiaulides. "Aš pats į kiaulių ūkį dabar net neinu. Yra atskira darbuotojų grupė, kuri ruošia kiaulėms maistą ir jas prižiūri, kad tik nebūtų kokio kontakto su užkratu. Jeigu būtina nueiti, pirmiausia maudausi po dušu, rengiuosi specialiais drabužiais, ir tik tada galiu užeiti", – apie apsaugos priemones pasakojo kiaulių augintojas.

Jis neslėpė – tokie griežti reikalavimai gerokai apsunkina darbą, tačiau to nesureikšmino. "Galima viską iškęsti, kad tik matytume šviesą tunelio gale ir kad liga aplenktų", – sakė A.Banionis.

Komentarai

Erikas Mačiūnas
Sveikatos apsaugos viceministras

Tai yra veterinarinė – gyvūnų – liga, kurios epidemiologine priežiūra užsiima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pavadinimas "afrikinis kiaulių maras" žmonėms iš tiesų skamba baisiai. "Afrikinis" kelia baimę, nes apskritai neaišku, iš kur atkeliavo. "Maras" žmonėms taip pat baisus, bet žodis "kiaulių" čia viską ir paaiškina: tai tik tarp kiaulių plintanti liga. Bet tai didžiulė ekonominė bėda, nes jeigu liga išplis, po kurio laiko kiaulienos nebeturėsime. Ši liga sunki ir greitai plintanti, kiaulių organizmai jai imlūs. Tačiau jokiais pavidalais ji žmogui neperduodama: nei paglostęs sergančią kiaulę, nei suvalgęs kiaulienos, žmogus ta liga nesusirgs.

Anelė Andziulienė
Kauno medžiotojų sąjungos medžioklės žinovė

Medžiotojai kiaulių nuo afrikinio kiaulių maro tikrai neišgelbės. Jeigu tik šernai perneštų šią ligą, būtų vienaip. Bet jeigu kažkur miške bus kritęs šernas, kurio pales paukštis, paės kitas gyvūnas, vabzdys ar musė, užkratas gali būti perneštas bet kur. Čia ne nuo medžiotojų priklauso. Sunku kol kas pasakyti, ar raginimas šaudyti šernus bus veiksminga priemonė siekiant sustabdyti ligos plitimą. Kur medžiotojai šernus šeria, jaukina, ten jų daug ir sumedžioja. Bet, manyčiau,  šernų nėra per daug. Dažnai kalbos būna gerokai perdėtos. Kiekvienas medžiotojų būrelis skaičiuoja, kiek gyvūnų yra ir kiek jų reikia. Nemanau, kad ligos plitimas susijęs su didesne nei natūralia šernų populiacija. Kauno rajone yra tokių vietų, kur šernų beveik nėra. Didesniuose miškuose medžiotojai šernus pašeria, bet nemažai ir sumedžioja. Gamtoje viskas susieta ir, iššaudžius per daug šernų, gali būti sutrikdyta ekosistema. Gamta ne šiaip sau prisiaugina įvairių gyvių – viskas dera tarpusavyje ir visko turi būti proporcingai. Jeigu iššaudysime šernus, paskui reikės jų vėl priauginti.

Kaip plinta liga?

Virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu, taip pat per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Jį platina ir erkės.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas pateko 1957 m. – į Portugaliją su maisto atliekomis. Tuomet protrūkis buvo greitai likviduotas. 1960 m. antrą kartą virusas išplito Portugalijoje bei Ispanijoje ir iki 1995 m. buvo būdinga šiam regionui liga. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijoje.

2013 m. protrūkiai nustatyti Baltarusijoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos sienos).

Veterinarijos tarnyba pranešė, kad kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras nustatytas Lietuvoje, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.