A. Kaminskas – žinomas žmogus ne tik Domeikavoje, Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Jis 37 metus atidavė tarnybai policijoje, buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisaras, paskutinius penkerius darbo metus vadovavo Kauno rajone, Mastaičiuose, veikiančiai Lietuvos policijos mokyklai.

Iki išėjimo į užtarnautą poilsį V. Kaminskienė 20 metų taip pat dirbo vidaus reikalų sistemoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriuje. „Darbo prasme taip pat buvome duetas, – patvirtino pašnekovė. – Daug metų buvome ir esame tikras duetas: aktyviai įsitraukėme į atsinaujinusios liaudiškos muzikos kapelos „Domeikavos seklyčia“ veiklą.“

Į porą suvedė dainos

Būtent dainos Vitą ir Algirdą ir suvedė į porą. „Abu pradėjome dainuoti tuomečio Lietuvos kūno kultūros instituto (dabar – Lietuvos sporto universitetas) estradiniame ansamblyje. Ten ir susipažinome, susidainavome ir dainuojame beveik 50 metų“, – šypsojosi moteris.

Nors V. Kaminskienė kartu su vyru aktyviai dalyvauja Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veikloje: paskaitose, protmūšiuose, išvykose, du kartus per savaitę eina sportuoti, skaito nemažai knygų, mėgstamiausias jos užsiėmimas vis dar yra dainavimas.

A. Kaminskui išėjimas į užtarnautą poilsį leido sugrįžti prie karjeros metais apleisto pomėgio – futbolo. Jis ir dainavimas prioritetų sąraše eina lygiagrečiai. „Miela ir kapeloje, nes susibūrė smagi kompanija, ir Kauno apskrities futbolo veteranų klube, į kurį pakvietė buvęs kolega. Kadangi visiems klubo nariams – 60+, pagal savo fizines galimybes susitinkame kartą per savaitę. Smagu ir dainuoti, ir prisiminti sporto šaką, kuriai buvo atiduota 20 metų. Be to, dar porą kartų per savaitę einu į sporto klubą“, – pomėgius rikiavo ir vardijo pašnekovas.

Aktyvūs: V. ir A. Kaminskai su entuziazmu dalyvauja protmūšiuose, sporto fiestose. / V. ir A. Kaminskų asmeninio albumo nuotr.

Futbolas buvo konkurentas

Algirdas atviravo: uniformuoto pareigūno veikla jam buvo patraukli nuo mokyklos laikų, bet futbolas buvo jai konkurentas. „Klasės draugo tėtis buvo milicininkas ir man tai imponavo. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad pasirinkau studijas Lietuvos kūno kultūros institute. Po penkerių metų darbo mokykloje apsispręsti stumtelėjo tuometis Jonavos milicijos vidaus reikalų skyriaus viršininkas. Jis buvo aistringas futbolo sirgalius, o aš tuo metu sportavau, žaidžiau Jonavos „Statybos“ komandoje. Viršininkas tarstelėjo: visą gyvenimą nesportuosi, nebėgiosi, yra vieta, kurioje veikla susijusi su tuo, ką darai dabar. Tuomet ir įvyko lūžis, suvokiau, kad visą gyvenimą futbolo kamuolio nespardysiu, užpildžiau dokumentus ir taip patekau į tą sistemą“, – anksčiau yra pasakojęs domeikaviškis.

Einame ta pačia kryptimi, viską, ką norėjau pasakyti, pasakė Algirdas. Mums net tartis nereikia – užtenka pažiūrėti vienam į kitą.

2019 m. „Kauno dienos“ paklaustas, kaip save ketina realizuoti išėjęs į atsargą, A. Kaminskas žadėjo: „Būsiu aktyvus rajono šventėse, dalyvausiu, jei kvies kolektyvas, ir Lietuvos policijos mokyklos renginiuose. Neturiu didelių ateities planų, nes niekas nežino, kiek šioje žemėje žmogui duota laiko. Tiesiog noriu gyventi sau, gyventi su džiaugsmu, visavertį gyvenimą, keliauti po Lietuvą ir užsienį. Nors ir teko pabuvoti kitose šalyse, tačiau ne kurortinėse ar poilsinėse vietose. Taigi, norisi atsigriebti.“

Ar Algirdas laikosi viešai duoto pažado? „Nepasakyčiau, kad esame apsileidę. Kelias nuveda ir pas dukrą, kuri su šeima gyvena Ispanijoje, keliaujame ir su TAU studentais, apsilankėme Austrijoje, pakeliui – ir šalia esančiose valstybėse, buvome Italijoje, Šiaurės Afrikoje. Šiųmečiuose planuose – vėl Ispanija, kartu susipažįstant su Portugalija. Nepasakyčiau, kad su žmona esame dideli keliautojai, bet iš namų tikrai išvažiuojame“, – patikino pašnekovas.

Vita iškart paatviravo, kad labai nori apsilankyti Gruzijoje. „Domina ne didmiesčiai, o atokesnės vietovės, kaimai, gyvenimo būdas, kulinarinis paveldas. Tačiau dėl politinės padėties kol kas susilaikome“, – sakė moteris.

Algirdas patikino, kad palaikytų žmonai kompaniją, nors pats labiau norėtų vykti į Skandinaviją, nes yra lankęsis tik Suomijoje. „Būtų kontrastas: iš pietų – į šiaurę. Tačiau pirmiausia skrisime pas dukrą, kur šilta, o paskui matysime, kaip viskas klostysis“, – dar vieną pažadą viešai išsakė vyras.

Žali: domeikaviškiai aktyviai dalyvauja medelių sodinimo, aplinkos gražinimo talkose. / V. ir A. Kaminskų asmeninio albumo nuotr.

Receptas amžėjimui

Yra daug žmonių, kurie, pasitikdami pensinį amžių, vos ne į depresiją puola, nerimauja dėl būsimų pokyčių. „Mums su žmona tas perėjimas nebuvo jautrus, vertinome taip: atėjo laikas, kai jau viskas, ką galėjome, atiduota valstybei, kad ši atkarpa bus skirta sau. Juk didžiausia paslaptis yra tai, kiek kiekvienam iš mūsų duota gyvenimo kelio. Todėl savo bendraamžiams linkėčiau neužsisėdėti, rasti veiklą ar veiklų, kurios patinka. Nereikia turėti didžiulių turtų, milijonų, tik noro, optimizmo, juo labiau kad saviraiškai dabar yra daug galimybių, ypač gyvenant Kauno rajone, – patikino A. Kaminskas. „Kai nieko nenori, belieka poliklinikos“, – vyro mintis reziumavo žmona.

Paklausta, ką norėtų pridurti, V. Kaminskienė šypsojosi: „Einame ta pačia kryptimi, viską, ką norėjau pasakyti, pasakė Algirdas. Mums net tartis nereikia – užtenka pažiūrėti vienam į kitą. Gal būtų prasminga visiems palinkėti sveikatos. Mums jos suteikia mėgstama veikla, susitikimai ir bendravimas su šviesiais žmonėmis, kuriems gera sportuoti, dainuoti, šokti, savanoriauti. Svarbiausia – neužsidaryti, nesėdėti prie lango stebint, ką kaimynas daro, nedejuoti, kad pensija maža. Gyvename aukso amžių, duok Dieve, kad nebūtų karo, o visa kita Lietuvoje yra labai gerai“, – neabejojo moteris.

Kaminskų nuomone, būti pagyvenusiems šiandien – pranašumas, nes nebereikia įrodinėti savo sugebėjimų, būti ar jaustis svarbiam, o svarbiausia yra galimybė patiems rinktis, kuo užpildyti savo dienas. „Stiprus žmogus pasižymi valia ir siekia įgyvendinti savo svajones, silpnas turi tik norus“, – įsitikinę pašnekovai.

Išėjusiems į užtarnautą poilsį domeikaviškiams dirbtinai nereikėjo sukti galvos, kuo užpildyti savo dienas. „Mes nenutraukėme ryšių ir su buvusiais kolegomis, niekur nedingo draugai ir bičiuliai. Algirdas aktyviai dalyvauja Kauno komisarų klubo veikloje, jo nepamiršta ir Lietuvos policijos mokyklos kolektyvas, dalyvauja pedagogų tarybos veikloje. Džiaugiamės, kad lemtingai susipažinome su Kauno rajono TAU Domeikavos fakulteto dekane Danguole Kaspariene, buvome įtraukti į aktyvią šio fakulteto veiklą. Tai ne tik paskaitos, bet ir dalyvavimas įvairiuose sportiniuose, meno ir intelektualiuose renginiuose, turistinėse kelionėse, kuriuos organizuoja Kauno rajono TAU“, – vėl tapę studentais džiaugėsi Kaminskai.

Edita Žaromskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Edita Žaromskienė

Kauno rajono TAU rektorė

Vita ir Algirdas Kaminskai – vieni iš aktyviausių ir žinomiausių Kauno rajono TAU studentų, kuriuos galima vadinti tikrais mūsų bendruomenės žemčiūgais. Šeiminis duetas visuomet puošia TAU renginius: mokslo metų švenčių atidarymus, romansų popietes, kaukių balius. Savo skambiomis dainomis jie džiugina ne tik Kauno rajono TAU bendruomenę, bet ir bičiulius iš kitų miestų.

Kaminskų poros talentas skleidžiasi toli už universiteto ribų – 2023 m. jie dainavo ir Marijampolės TAU mokslo metų pradžios šventėje, o 2024 m. – per TAU susitikimą su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene Raudondvario dvare. Jų dainos, kupinos nuoširdumo ir emocijų, nepalieka abejingų ir kaskart sukuria ypatingą šventinę nuotaiką.

Dainos – tik dalis šios poros veiklumo. Vita ir Algirdas yra aktyvūs sporto fiestų, protmūšių, kelionių ir kitų renginių dalyviai. Jų neišsenkanti energija ir gera nuotaika užkrečia visus aplinkinius ir įkvepia kitus senjorus drąsiau įsitraukti į įvairias veiklas.

Kauno rajono TAU vadovai ir bendruomenės nariai džiaugiasi galėdami būti kartu su tokiais šviesiais ir kūrybingais žmonėmis. Jie ne tik talentingi, bet ir labai nuoširdūs. Slapta didžiuojuosi jais, nes tokių studentų mums pavydi kiti TAU universitetai.

Žinau, kad mūsų universitete yra ir daugiau talentingų žmonių, kurie dar laukia savo akimirkos išeiti į dienos šviesą. Todėl tikiu, kad Kaminskų pavyzdys padrąsins juos atskleisti savo gebėjimus.