Jis prisipažino – labiausiai džiugina, jog, nepaisant pandemijos, nesustojo strateginių miesto objektų statybos: S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, sporto halė, mokslo muziejus ir vandens sporto centras Nemuno saloje. „Tai ypatingą reikšmę ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai turinčios erdvės. Deja, iš Vyriausybės – jokios paramos. Sykį per vaizdo konferenciją premjerei Ingridai Šimonytei pasakojau, ką mes veikiame, kokie projektai, kaip mes leidžiame pinigus ir kaip juos taupome. Tuomet visi išgirdome jos pasakymą: „Įspūdinga“, – kad santykiai su dabartine Vyriausybe jo nedžiugina, neslėpė V.Matijošaitis. – Antrą kartą bendravau, kai I.Šimonytė lankėsi KEKS 2022 būstinėje. Gavau barti, kad tiek daug darbų esame pradėję be užtikrinto finansavimo. Kita vertus, kai duoda pinigų, nebemoki pats pragyventi“.

Vis tik Kaune vykstantys procesai miesto vadovui nusiminti neleidžia – metų pradžioje duris atvėrė Ledo rūmai, kurie pandemijos akivaizdoje tapo didžiausiu vakcinacijos centru Lietuvoje. Pavasarį atgaivinta Kauno HE šliuzo ir žuvitakio idėja, kuri šį rudenį įtvirtinta memorandumu. „Džiaugiuosi, jog šįmet pavyko rekonstruoti Taikos prospektą ir Pilies žiedą – tai miesto arterijos, kuriomis kasdien naudojasi dešimtys tūkstančių miestiečių“, – darbų naudą kauniečiams ir miesto svečiams vardijo V.Matijošaitis, pridūręs, kad mieste tęsiamos miesto veidą keičiančios programos: „Svajonių kiemas“, Paveldotvarkos programa, „Gyvos sienos“, „Kauno akcentai“. Pasak miesto vadovo, gatvės menas išgyvena tikrą renesansą Kaune, kauniečiai su savivaldybės parama tvarkosi ne tik pastatų fasadus, bet ir kiemus – juk visiems norisi gyventi gražioje aplinkoje.

Pastebiu, kad per pandemiją žmonės pasidarė irzlesni. Nespėji sužiūrėti, kas su kuo išsiskyrė, kas susipyko.

Pavyzdys kitiems

Neišvengiamai įsisiūbavusi pandemija turėjo įtakos ir Kauno, ir kauniečių gyvenimui. „Per pandemiją – kaip per karą. Kai aplink miršta žmonės, nėra gerai. Kita vertus, pandemija parodė, kad kauniečiai yra sąmoningi ir vieningi. Nuo pat pradžių turėjome aukščiausius skiepijimosi rodiklius tarp didžiųjų miestų. Pandemijos akivaizdoje sprendimai ir veiksmai gimė nedelsiant, surėmus pečius. Mobilizavosi visi – savanoriai, medikai, pareigūnai ir paprasti gyventojai“, – nelinksmoje kasdienybėje pozityvių dalykų įžvelgė V.Matijošaitis ir pasidžiaugė, kad sutelktos kauniečių jėgos padėjo ne tik mūsų miestui, bet ir visai šaliai. „Kaune startavusi išankstinė skiepų registracijos platforma dabar naudojama visoje Lietuvoje. Ledo rūmų vakcinavimo centro, skiepų autobusų ar nuotolinio mokymo algoritmais taip pat dalinomės su kitais miestais“, – priminė Kauno galva.

„Pastebiu, kad per pandemiją žmonės pasidarė irzlesni. Nespėji sužiūrėti, kas su kuo išsiskyrė, kas susipyko. Ir šalys tarpusavyje pykstasi. Kažkada Andrius Kubilius dviračiu per Baltarusiją važiavo, o dabar su Baltarusija sienas tveriamės. Kažkada verslas buvo raginamas važiuoti į Kiniją – ten didžiausias potencialas. Dabar jau kariaujame su Kinija. Bet čia politika, ir pasaulis nėra be kvailių“, – įžvalgomis pasidalijo V.Matijošaitis.

Statinys: metų pradžioje duris atvėrė Ledo rūmai, kurie pandemijos akivaizdoje tapo didžiausiu vakcinavimo centru Lietuvoje. Vilmanto Raupelio nuotr.

Gražėjantis Kaunas

„Kas šiemet labiausiai džiugino? O kas neramino ar kėlė rūpestį?“ – pasiteiravome antrą kadenciją Kauno mero pareigas einančio V.Matijošaičio.

„Visada džiugina, kai matai augantį ir gražėjantį miestą. Džiugina, kai Kaune matau statybinius kranus. Statybų Kaune daug, domiuosi ir žinau, ką verslas planuoja statyti, o kai stato, tai daro žmonėms. Blogai, kad Kauno mieste dar yra apie 100 hektarų kariuomenės plotų. Jie tušti, apleisti kaip dykvietės. Kam jiems tai? Mieste turi gyventi žmonės. Gerai, kad Panemunėje kelias caro laikų kareivines restauravo“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis užsiminė, kad daugybės vykstančių mieste darbų sūkuryje pasitaiko ir bandymų kaišioti pagalius į ratus visokiais skundais ir, anot mero, beprasmiu triukšmavimu. „Turbūt kažkas norėtų mus pristabdyti ar užvilkinti procesus, bet esame jau per daug įsibėgėję, todėl stoviniavimas ir trypčiojimas vietoje – tikrai ne mūsų būdui. Kaunas tampa šiuolaikišku, moderniu vakarietišku miestu. Ant mokyklų ir kitų visuomeninių pastatų jau kyla saulės jėgainės, plečiasi elektromobilių pakrovimo stotelių tinklas, dviračių takų bendras ilgis jau siekia virš 106 kilometrų. Žaliojo kurso strategija – jau nebe žodžiai, o realūs darbai“, – pastebėjo V.Matijošaitis.

Visada džiugina, kai matai augantį ir gražėjantį miestą.

Vedini vieno tikslo

Jis negailėjo gerų žodžių ir savo komandai, savivaldybės darbuotojams. „Problemų ar klaidų nepasitaiko tik tiems, kurie nieko nedaro. O Kaunas daro, ir tikrai nemažai. Šiandieninė komanda yra kiek mažesnė, kompaktiškesnė, negu būdavo anksčiau, bet ji kur kas produktyvesnė, orientuota ne į tuščią kalbėjimą, o konkrečius rezultatus. Ir visi išvien tų rezultatų siekiame, – džiaugėsi miesto vadovas. – Kaip tik neseniai peržiūrėjau – senų vadovų savivaldybei pavaldžiose įmonėse jau beveik nelikę. Savivaldybės darbuotojai dabar gali įgyvendinti, ką tik sugalvoja. Nežinau, kaip administracijos direktorius Vilius Šiliauskas su darbuotojais bendrauja, bet manau, kad gerai, jeigu darbas vyksta“.

Miesto meras sakė, kad, aptarinėdamas mieste nuveiktus darbus su jaunesniais savo komandos kolegomis, gali šypsotis. „Kiek padaryta per pastaruosius šešerius metus, tikriausiai nebuvo atlikta per visą nepriklausomybės laikotarpį. Gal padarytume ir daugiau, bet daug biurokratinių mechanizmų, konkursų ir pan. Pigiau ir greičiau padarytum tiesiogiai dirbdamas ir derėdamasis, bet yra taip, kaip yra“, – konstatavo Miesto vadovas.

„Galiu drąsiai sakyti, kad šiuo metu turime geriausią viešojo transporto parką šalyje bei mažiausią šilumos kainą tarp didmiesčių. Nenoriu atskirai išskirti įmonių ar žmonių, visi dirbame vedini vieno tikslo – kad Kaune žmonėms būtų gera gyventi ir kurti savo ateitį“, – pridūrė V.Matijošaitis.

Kauniečiai paburnoja, kai miesto gatvėse darbininkai pradeda darbus ir kažkur dingsta. Tuo nepatenkintiems miestiečiams meras priminė, kad daugiau burnojančių būdavo, kai mieste nieko nevykdavo ir darbininkų išvis nesimatydavo. „Dideli darbai ir pokyčiai neįvyksta per vieną dieną. Čia reikia daug ir nuoseklaus darbo. Mes ir patys neretai pykstame, kad ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Rangovai – dažni svečiai savivaldybėje, tariamės, kalbamės, kartais ir pasiginčijame, visko būna. Blogiausia būtų nedaryti nieko ir piktintis, kaip aplink viskas blogai. Noriu tikėti, kad Kaune toks požiūris – jau praeitis. Miestas stengiasi padaryti konkrečius darbus, o iš žmonių reikia tiesiog kantrybės ir supratingumo“, – pastebėjo Kauno meras.

Jis priminė, kad sausio mėnesį startuos Europos Kultūros sostinės renginiai, tad gatvių tvarkymo darbus bus stengiamasi atlikti miesto pakraščiuose. „Devyni iš dešimties kauniečių sako, kad palaiko ir džiaugiasi pasikeitimais Kaune. Tai yra geriausia motyvacija tęsti ir daryti dar daugiau“, – optimizmo neslėpė V.Matijošaitis.

Žvilgsnis į priekį

Paklaustas, su kokiomis mintimis žengia į 2022-uosius ir ko iš jų tikisi, V.Matijošaitis šyptelėjo: „Kaunas – optimistiškas miestas, tad ir nuotaikos tikrai pozityvios. Bus pabaigtuvių metai – laukia daug švenčių. Smagu, kai pradedi, kai yra proga ir statybininkams, ir politikams pasirodyti įkasant kapsulę ateities kartoms į pamatus. O dar smagiau, kai gali perkirpti juostelę jau užbaigus darbus. Tai renginiai, į kuriuos einu su malonumu“.

Pasak mero, kitąmet Ledo rūmai jau pakvies ant ledo, duris atvers legendinė Kauno sporto halė, darbai bus baigti S.Dariaus ir S.Girėno stadione, Lampėdžių irklavimo trasoje, kino teatre „Romuva“. „Viliamės, kad kauniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti patogų ir visiems pritaikytą Vilniaus gatvės grindinį. Artėja ir „Mokslo salos“ bei Vandens sporto centro pabaigtuvės Nemuno saloje. Jau stovi ir naujasis tiltas į Nemuno salą iš Karaliaus Mindaugo prospekto. Žinau, kad kauniečiai viso to laukia. Tikiu, kad bus gerai, o jeigu gerai miestui, jo žmonėms, tuomet gerai ir man. Dėl tokių rezultatų ir verta čia dirbti“, – įsitikinęs V.Matijošaitis.

„Ir ką besakytum ar berašytum, vis tiek visi kauniečiai žino geriausiai, kad Matijošaitis su komanda sutvarkė miesto gatves, – nusijuokė pašnekovas. – Žmonės dėkoja už sutvarkytas gatves, bet sako, kad ten ar ten dar yra nesutvarkytų. Žinoma, yra. O ar pastebi kauniečiai, kad visi parkai sutvarkyti? Matau Laisvės alėją, kurioje šiandien jau turbūt nerasi nė vieno apgriuvusio, netvarkyto fasado. Dabar prasčiausiai Laisvės alėjoje atrodo valstybei priklausantys pastatai, liūdna žiūrėti į Centrinį paštą“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lyginant su Vilniumi ir Klaipėda, Kaunas net septynerius iš pastarųjų aštuonerių metų buvo lyderis pagal atlyginimų į rankas augimą. Pasak V.Matijošaičio, tai rodo, jog verslas tiki Kaunu ir tuo, kas jame dabar vyksta, todėl noriai čia kuriasi, investuoja ir užsienio kapitalo įmonės, auga startuolių ekosistema.

„Kauną noriu matyti kaip aukštųjų technologijų miestą, kuriame po studijų pasiliktų jauni žmonės ir čia kurtų savo gyvenimus. Aleksoto inovacijų pramonės parke baigiama įrengti infrastruktūra – jau paruoštos gatvės, šaligatviai, apšvietimas, rengiamas parko plėtros planas, ruošiamasi didžiojo angaro konversijai. Tai nacionalinės reikšmės projektas, vykdomas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Investuok Lietuvoje“, ir puikus pavyzdys, kaip miestas gali pritaikyti seną, nebereikalingą ir apleistą buvusią karinę teritoriją miesto gyventojų reikmėms. Kitais metais planuojama baigti Šilainių ir Panemunės plaukimo baseinų techninius projektus, tęsti Pietrytinio aplinkkelio statybos darbus. Kitąmet bus baigtas tvarkyti Ąžuolynas ir, galiu drąsiai sakyti, kad tai bus pati geriausia vieta Kaune pasivaikščioti ir leisti laiką. Panašiai kaip Panemunės šile. Nepamirštame ir Dainų slėnio, kuris yra neatsiejamas nuo Ąžuolyno. Ne viskas ten sekasi, kaip norėtųsi, organizuojant procedūras, bet Dainų slėnį taip pat sutvarkysime“, – kitų metų planus ir darbus vardijo Kauno vadovas.

Pasak jo, kitąmet dėmesio sulauks ir mažesni miesto skverai, kurie yra arčiau gyventojų namų. Savivaldybė ruošiasi pradėti keturių parkų ir aštuonių skverų sutvarkymo techniniai projektus, kuriuos planuojama įgyvendinti per artimiausius kelerius metus. Vienas iš didesnių projektų, kuris bus pradėtas kitais metais – Naugardiškių parko tvarkymo darbai.

„Kiek kebli situacija su Koncertų centro statyba ant Nemuno kranto, bet jis bus. Kainuos brangiai – gal 50–60 mln. eurų. Miestui tai didelė finansinė našta, bet vis tiek pastatysime, tik gal per ilgesnį laiką, – dėstė V.Matijošaitis. – Svarbu tinkamai susiplanuoti darbus. Planuose – ir du tiltai. Vienas sujungs Vilijampolę su Marvele per Nemuną, o kitas – pėsčiųjų tiltas iš Aleksoto į Nemuno salą. Šiuo metu rengiamas Kauno strateginis planas, kaip miestas vystysis ir augs iki 2030 m. Šiomis gairėmis vadovausimės dėliodami ateities miesto ambicijas ir siekdami naujų tikslų“.

Baigiant pokalbį Kauno miesto meras priminė – artėja 2022-ieji, kai Kaunas taps didžiausia Europos kultūros scena – Europos kultūros sostine. „Tai proga parodyti pasauliui mūsų augantį miestą. Prasideda tikrai įspūdingi, istoriniai metai mūsų miestui, todėl labai tikiuosi ir linkiu, kad kauniečiai bei visos Lietuvos žmonės atrastų kuo daugiau progų tuo pasimėgauti“, – palinkėjo kauniečiams Kauno meras.