„Atsižvelgiant į tai, kiek laiko užima visos procedūros, Kulautuva kurortine teritorija greičiausiai galėtų tapti vasaros pabaigoje arba rudenį“, – sakė Kauno rajone ketvirtadienį lankęsis ūkio ministras Evaldas Gustas.

Raudondvario dvare ministras dalyvavo konferencijoje, kur buvo pristatyti svarbiausi Kauno rajono turizmo projektai ir diskutuojama dėl galimybių Kulautuvai tapti kurortine teritorija. Savivaldybė yra parengusi Kulautuvos kurortinės teritorijos planą, į kurį patenka ne tik Kulautuva, bet ir dalis Kačerginės bei Zapyškio seniūnijų.

Kulautuva tarpukariu buvo laikoma vienu geriausių Lietuvos kurortų. Kauno rajono savivaldybė siekia susigrąžinti šį vardą. E.Gustas pabrėžė, kad jam Kulautuvos noras tapti kurortine teritorija žinomas jau seniai. „Buvo paklausimas, prašymas Kulautuvai suteikti kurortinės teritorijos statusą prieš metus. Tada mes, Ūkio ministerija, atsakėme įvardydami, ko trūksta, kad Kulautuva taptų kurortine teritorija. Pagrindiniai du dalykai, ko trūko, buvo gamtinių išteklių, tokių kaip mineralinis vanduo ar gydomasis purvas, stoka, be to, Kulautuva neturėjo ribų plano. Jis yra būtinas tam, kad būtų galima suteikti kurortinės teritorijos statusą. Šiuo metu savivaldybė derina planą su Vidaus reikalų ministerija. Vėliau šis klausimas, matyt, bus perkeltas į Vyriausybę, ir aš tikiuosi, kad tos ribos bus patvirtintos“, – sakė ministras.

Kulautuvoje buvo atlikti bandomieji gręžiniai, rastas mineralinis vanduo. Savivaldybė planuoja, kad trijų mėnesių bėgyje bus įrengtas ir pradėtas eksploatuoti mineralinio vandens gręžinys. „Vadinasi, visos reikiamos sąlygos bus išpildytos, ir bus galima galvoti apie kurortinės teritorijos statuso suteikimą“, – užsiminė E.Gustas.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga – ir keturios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalina (Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalys). Kurorto statusas suteikiamas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių veiksnių – mineralinių vandenų, gydomojo purvo, rekreacinių želdinių, vandens telkinių – taip pat  išplėtota infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, turizmo ir poilsio reikmėms.

Gegužės pradžioje Kulautuvoje bus atidaryta viena moderniausių šalyje LSMU klinikų Kardiologijos ir neurologijos reabilitacijos klinika. Gyvenvietę gaubia pušynas, įrengtos sveikatingumo trasos, ES reikalavimus atitinkantis paplūdimys, prieplauka, tiesiami dviračių takai. Tūkstančius dainuojamosios poezijos mėgėjų sutelkia kasmet vykstantis bardų festivalis „Akacijų alėja“. Šalia šiuo metu rekonstruojamos kelio atkarpos, jungiančios Kauno–Jurbarko plentą ir miestelio centrą, dar šiemet turėtų nusidriekti dviračių takas. Planuojama, kad ateityje maždaug 40 km ilgio dviračių takas drieksis nuo Kauno pro Kačerginę iki Zapyškio.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis tvirtino, kad Kulautuvos kurortinė teritorija taptų svarbia kuriamo Mažojo Pakaunės turizmo žiedo dalimi. Dešiniajame Nemuno krante jis jungs Kulautuvą, Netonis, Raudondvarį, Šilelio kaimą ir Žemutinius Kaniūkus. Dviračių takų jungtimi turėtų tapti ties Zapyškiu ir Kulautuva per Nemuną planuojamas įrengti lynų keltuvas. Savivaldybė baigia rengti jo techninį projektą. Preliminariais skaičiavimais, įrengti dvi Nemuno puses sujungsiantį keltuvą kainuotų 3,5 mln. eurų.