Svarus balsas

KPPAR jau ne vienus metus mezga dialogą su valdžia, išsako verslininkams kylančias problemas, siekia pagerinti aplinką Kauno ir Marijampolės regionuose kurtis verslams, investuojantiems į visos šalies ekonomiką.

Rūmai vienija apie 1 tūkst. regiono verslų, juose dirba apie 60 tūkst. darbuotojų, todėl valdžios sprendimai daro didelę tiesioginę įtaką tūkstančiams žmonių ir investicijų.

Į susitikimą su KPPAR nariais atvyko Kauno ir Marijampolės regionuose vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai ir Kauno krašto, Sūduvos krašto bičiulių grupės nariai: Laurynas Šedvydis, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius, Gintarė Skaistė, Birutė Vėsaitė, Jūratė Zailskienė, Robertas Kaunas, Arvydas Anušauskas, Viktoras Pranckietis, Audrius Radvilavičius, Šarūnas Šukevičius, Kazys Starkevičius, Simonas Kairys, Valdas Rakutis. Susitikime dalyvavo ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

Tad diskusijoje buvo galima išgirsti skirtingų partijų atstovų argumentų, tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijos atstovams pristatyti problemas, su kuriomis susiduria verslai, ir išdėstyti savo poziciją, kokie sprendimai būtų efektyvesni ir leistų surinkti didesnį šalies biudžetą, išlaikyti darbo vietas.

„Turėdami didelę verslo bendruomenę, galime padėti valstybei, pavyzdžiui, atliekant skirtingų sektorių analizę, pateikiant vertinimus, parodant, kokia reali yra verslo situacija ir aplinka. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir kartu auginti Lietuvos ekonomiką“, – pažymėjo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Diskusija: (iš kairės) J. Olekas, Z. Dargevičius ir O. Leiputė sutarė, kad valdžia ir verslas turi ieškoti geriausių sprendimų, kaip auginti šalies ekonomiką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Aktualūs klausimai

Dabartiniame geopolitikos kontekste ypač svarbus yra gynybos klausimas. Tačiau Lietuvos biudžetas nėra begalinis, todėl svarstoma keisti mokestinę sistemą, kuri, pasak valdžios atstovų, leistų užpildyti esamas biudžeto skyles.

Tačiau kai kurie mokestiniai sprendimai gali turėti neigiamos įtakos šalyje veikiantiems verslams, kartu ir sukurtoms darbo vietoms, visai Lietuvos ekonomikai.

KPPAR prezidentas įsitikinęs, kad mokesčių pakeitimai – būtini, tačiau tai turi būti daroma racionaliai, kad nenukentėtų verslai, visos planuojamos išlaidos nebūtų dengiamos vien tik iš verslo sąskaitų. Jeigu bus pakeltas pelno mokestis, Lietuva praras investuotojų susidomėjimą, verslai kursis kaimyninėse ar trečiosiose šalyse.

Be to, politikos užkulisiuose svarstoma didinti ir gyventojų pajamų mokestį (GPM), tad tai būtų dar vienas mokestis, užkraunamas vien ant verslininkų pečių. KPPAR nariai įsitikinę, kad valdžia turėtų žiūrėti kita mokesčių keitimo kryptimi ir taip ne tik neišbaidytų verslo investuoti šalyje, bet ir pasiektų geresnių rezultatų.

„Puikiai suprantame, kad gynybai reikia skirti lėšų, tačiau dabar neaišku, iš kokių šaltinių. Nurodoma, kad dalis mokesčių bus skiriama savivaldybėms, kiti – socialinėms reikmėms. Reikia suprasti, kad žadami pakelti pelno ir GPM mokesčiai tik didina nestabilumą. Mes pritariame nekilnojamojo turto mokesčiui, nes jis teisingas ir logiškas“, – kalbėjo Z. Dargevičius.

„Vien kalba, kad keisis pelno ir GPM mokesčiai, atbaido potencialius investuotojus, mažina Lietuvos konkurencingumą“, – antrino KPPAR viceprezidentas, UAB „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas.

Kitas mokestis, kuriam pritartų verslas, – PVM didinimas 1 procentiniu punktu. Tai leistų surinkti žymiai daugiau pajamų nei pelno mokestis, nes jei įmonė neuždirba ar persikelia į kitas šalis, valstybė negauna iš pelno jokios naudos. Be to, tiek NT, tiek ir PVM mokesčiai sudaro galimybių visiems Lietuvos gyventojams prisidėti prie gynybos. Kitaip tariant, neišskiriamas koks nors vienas sektorius, kuris turi apmokėti išaugusias valstybės sąskaitas.

Seimo narių pozicija

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas pasidžiaugė galimybe tiesiogiai su įvairių sektorių verslų atstovais diskutuoti aktualiais klausimais. Jis išsakė ir savo nuomonę dėl mokesčių keitimo.

„JAV žeria kritiką Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms šalims dėl neskiriamų pakankamų lėšų gynybai. Lietuva, priešingai, sulaukia pagyrų, tačiau patys suprantame, jog reikia didinti mokesčius, kad galėtume tinkamai  prisidėti prie gynybos. Mūsų tikslas – rasti bendrą sutarimą, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Esame įsipareigoję iki birželio priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl mokesčių, kad paskui galėtume išlaikyti valstybės stabilumą“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis tikino, kad jau dabar NT mokesčio siūlymas nuo pirmo varianto yra labai išplėstas ir taps beveik visuotinis. Be to, Vyriausybėje sudaryta komisija, kuriai pavesta mažinti biurokratijos aparatą.

„Jautriausias dalykas – kiti svarstomi mokesčiai. Dėl PVM su tam tikromis išimtimis, tarkim, maistui, galėtų būti svarstoma. Pelno mokestis yra tam tikras sėkmės mokestis. Pas mus jis ne toks jau didelis. Jei surinksime daugiau GPM, tai biudžetas bus labiau  perskirstomas savivaldybėms ir atlaisvintos šalies biudžeto lėšos galės būti skiriamos gynybai“, – teigė J. Olekas.

Tačiau kiti Seimo nariai labiau linko prie to, kad gynybai Lietuva turėtų skolintis ar remtis ES parama. Kai kurie politikai palaikė idėją didinti PVM ir taip neužkrauti verslų papildomais mokesčiais.

Išsakytos problemos

KPPAR nariai vardijo ir kitas problemas, kurias gali padėti spręsti Seimo nariai. Viena jų – įsišaknijusi biurokratija, kuri neracionaliai prailgina įvairių sertifikatų gavimą, paramos teikimą, sumažina valstybinės žemės ir pastatų panaudojimo galimybes.

„Valstybės užimami nekilnojamojo turto plotai – neracionalūs, gerokai viršija normas. Dalis valstybinių institucijų vis dar valdo poilsio namus ar kitus su veikla nesusijusius objektus. Peržiūrėjus valdomą turtą būtų galima rasti tikrai nemažai lėšų ir jas skirti gynybai. Jau nekalbant, kad pajamų galėtų duoti žemės sklypų, kurie įsiterpia tarp privačių, pardavimas“, – dėmesį atkreipė Z. Dargevičius ir pridūrė, kad, jei valstybė parduotų nereikalingą nekilnojamąjį turtą, gautų apie 2 mlrd. pajamų, o tai žymus indėlis į gynybos fondą.

Verslui aktualu turėti darbuotojų, tačiau KPPAR nariai atkreipė valdžios dėmesį, kad dabartinės nedarbo išmokos neskatina žmonių dirbti. Be to, yra migracijos ribojimų, tad trūkstamų darbuotojų verslas negali atsivežti iš trečiųjų šalių, o verslui reikia ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet ir žemiausiose grandyse. Pasak verslininkų, valdžia turėtų pergalvoti migracijos politiką, padėti studentams iš užsienio čia įsidarbinti, per sumokamus mokesčius kurti Lietuvai pridėtinę vertę.