Svarbiausia – idėja, kuria tiki, tada – daug kruopštaus ir atkaklaus darbo, ir – sėkmė aplanko. Tai kauniečių šeimos, verdančios uogienes pagal senovinius receptus, patirtis. Iš miesto persikraustę į kaimę dėl tyro oro ir ramybės, jie netikėtai čia surado ir verslo idėją, kuri tapo jų pragyvenimo šaltiniu. Kauniečiai Mindaugas ir Vita Šlapkauskai į šeimos verslą įsitraukė be išankstinių planų, tik vedami noro apsaugoti savo užmiesčio sodybos aplinką nuo pramonės įmonių invazijos ir nenorėdami matyti dirvonuojančios paveldėtos senelių žemės.

Mėgavosi kaimo idile

Šeima į Tvarkiškių kaimą Kauno rajone iš Kauno atsikėlė prieš dešimtmetį. Įsikūrę Mindaugo senelių sodyboje iš pradžių neketino ūkininkauti. Abu turėjo darbus: Vita vienoje Kaune mokykloje iki dabar moko vaikus informatikos, o Mindaugas darbavosi žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje inžinieriumi.

Ramiu užmiesčio gyvenimu mėgavęsi Šlapkauskai netrukus pastebėjo, kad kaimiškai jų idilei iškilo grėsmė – aplinkui besidriekiantys laukai ėmė masinti verslininkus. Garliavos seniūnijai priklausantis Tvarkiškių kaimas įsikūręs šalia miesto, netoli yra judrus "Via Balticos" kelias, todėl jo apylinkės puikiai tinka logistikos ar gamybos veiklai. "Pabūgome, kad vieną dieną po mūsų langais iškils kokia gamykla ar sandėliai, todėl nusprendėme patys įsigyti žemės aplink namus", – pasakojo M.Šlapkauskas.

Užsodino vaiskrūmiais ir vaismedžiais

Praplėtę savo valdas iki 6 ha Šlapkauskai ėmė galvoti, ką veikti dideliame sklype. "Ir iki tol jau buvo gaila žiūrėti į kelis mums atitekusius senelių hektarus, nenorėjome, kad tie laukai dirvonuotų, o kai plotas dar padidėjo, teko rimtai susimąstyti, ką juose veikti", – sakė V.Šlapkauskienė.

Auginti javus tokiame plote neapsimoka, gyvulių mieste užaugę Mindaugas ir Vita irgi nesiryžo įsigyti. "Beliko sodinti obelis, kriaušes, vyšnias, slyvas, avietes, serbentus, gervuoges, braškes", – tada apsisprendė Šlapkauskai. Prieš tai sutuoktiniai apvažiavo ne vieną uogų augintojų ūkį, konsultavosi su agronomais. Daug savo patarimais padėjo garsusis augalų ir bičių žinovas Algirdas Amšiejus.

Prisirpus pirmajam derliui, naujai iškepti ūkininkai prekiavo juo turguose, taip pat kvietė pirkėjus pačius prisiskinti uogų. "Šią paslaugą teikiame ir dabar. Kai kurie pirmą kartą atvykę netiki, kad greitai prisirinks pilną kibirą aviečių. Bet uogų paprastai būna tiek daug, kad žmonės nė nepajunta, kaip pripildo kibirą, ir prašo dar jiems duoti", – šypsojosi V.Šlapkauskienė. Šiuo metu jos šeimos ūkis užima 12 ha plotą.

Plėtrai įkvėpė krizė

Didžiausią dalį derliaus iš Šlapkauskų nupirkdavo konditerijos įmonės. Joms ūkininkai tiekdavo šaldytas uogas. "Tačiau atėjo 2009 m. krizė, daug įmonių, gaminančių tortus, saldumynus bankrutavo, o ir likusios ėmė mažiau pirkti, todėl likdavo daug neišparduoto derliaus. Gyvenimo aplinkybės vėl privertė ieškoti naujų sprendimų, idėjų", – pamena V.Šlapkauskienė.

Ji prisiminė močiutės uogienių receptus. Didelių cechų Šlapkauskai neskubėjo įrengti. "Viską verdu mažuose puoduose, naudojame tik natūralius produktus: uogas, cukrų, vandenį", – aiškino moteris. Pasak jos, uogienių kokybė priklauso ne tik nuo vaisių ir uogų kokybės, bet ir virimo technologijos. "Reikia žinoti, kiek ir kada įberti cukraus, yra daug kitų subtilybių, dėl kurių kiekvienos šeimininkės uogienė bus vis kitokia", – žino V.Šlapkauskienė.

Šlapkauskai taip pat pradėjo gaminti sirupą, spausti sultis, o šaldytus vaisus tiekti prekybos tinklams. Nemažą dalį produkcijos šeima parduoda ūkininkų turgeliuose, atveža į užsakovų namus.

Kartais kelioms dienoms dingsta

Uogų auginimo ir perdirbimo versle reikia daug rankų darbo, todėl ūkyje nuolat pluša šeši žmonės. Uogų ir vaisių rinkimo metu įdarbinama dar apie 15 žmonių. Didelė paspirtis ūkiui, kad nuo šio pavasario nereikia įdarbinti sezoninių darbininkų, užtenka atsiskaityti pagal atliktą darbą. "Paprastai po atlyginimų išmokėjimo kelias dienas daugelis darbuotojų neateina į darbą, – skėstelėja rankomis M.Šlapkauskas. – Taip pat dažnai jų pasigendame po pašalpų mokėjimo dienų. Gerai, kad dabar jau netenka dėl kiekvieno jų kreiptis į "Sodrą", kad nereiktų skaičiuoti atlyginimų už tas dienas."

Siūlo natūralius produktus

Viešoji įtaiga "EKOagros" pernai patvirtino, kad Šlapkauskų auginamos gėrybės atitinka išskirtinės kokybės keliamus reikalavimus ir gali būti žymimi ženklu "Kokybė". Tai reiškia, kad ūkininkai naudoja mažiau nei minimalų cheminių trąšų kiekį, o jų užauginti vaisiai ir uogos pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda.

Bėda, kad dauguma žmonių dar nelabai domisi, ką perka. Šlapkauskų produktų sudėtis labai paprasta – vaisiai ir cukrus. Nėra vandens, tirštiklių, dažiklių, skonio stipriklių ir panašių priedų, kurie atpigina gaminio savikainą, bet sumenkina maistingąsias savybes. "Deja, daugeliui vis dar lemiamą įtaką renkantis prekę daro kaina, o ne kokybė", – apgailestavo V.Šlapkauskienė.

Pirkėjų daugėja lėtai

Kita vertus, per dešimtmetį Šlapkauskų uogienių pirkėjų vis gausėja. "Anksčiau iš mūsų pirkdami uogas, vaisius žmonės sakydavo, kad uogienių parsiveža iš senelių, o dabar taip sakančiųjų labai mažai", – patyrė V.Šlapkauskienė. Padaugėjo ir atvykstančiųjų prisiskinti uogų, kad uogienę išsivirtų namuose. "Vis dėlto dar negalime teigti, kad paklausa pranoksta mūsų galimybes – derliaus užauga pakankamai, laisvai galėtume plėsti perdirbimo kiekius, bet nebūtų tiek perkančiųjų", – svarstė M.Šlapkauskas.

Kauno rajone yra dar vienas vaisų augintojas ir perdirbėjas, o trečiajam, M.Šlapkausko įsitikinimu, vietos jau nebūtų. "Lietuviai kol kas mažiau suvartoja vaisių, uogų ir jų produktų nei Vakarų Europos gyventojai. Ir mugėse prekyba geriau sekasi mėsos produktų gamintojams", – yra pastebėjęs ūkininkas.

Investuoja į techniką

Šlapkauskai sumaniai panaudojo ES fondų paramą kaimui. Parengę ūkio modernizavimo projektą jie gavo 85,2 tūkst. litų. Pridėję savų lėšų įsigijo naują traktorių, sodų purkštuvą, po medžiais naudojamą specialią frezą, kuri mulčiuoja žemę, kai nuimamas derlius.

Daug naudos teikia greitai produktus užšaldantys šaldytuvas. Juo galima daug greičiau užšaldyti vaisius ir jie geriau išsaugo vertingas maistines bei skonio savybes.