Vidaus sandoriai taupys ir kauniečių pinigus

"Dabar savivaldybės galės pačios spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo ir infrastruktūros valdymo", – džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Rėmėsi gerais pavyzdžiais

Kaip jau skelbta, Prezidentas Gitanas Nausėda Naujųjų metų išvakarėse pasirašė įstatymų pataisas dėl liberalesnės vidaus sandorių tvarkos – savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso. Joms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

"Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių", – Naujųjų išvakarėse dienraščiui "Vakarinė Palanga" savo apsisprendimą komentavo G.Nausėda.

Pasak jo, niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. "Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas", – teigė šalies vadovas.

Įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį.

Draudimai paveikė savivaldybes

Kaip skelbė BNS, šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų "valstiečių" siūlymu priėmė Seimas.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė. Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tada vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Reikia priminti, kad juodą šešėlį ant vidaus sandorių metė į viešumą iškilę faktai apie valstybės valdomų įmonių – "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija" – milijoninius sandorius su antrinėmis įmonėmis, perkant iš jų tokias paslaugas, kurias be vargo galėtų įsigyti rinkoje. Pasak M.Sinkevičiaus, vidaus sandorių sąvoka imta sieti su korupciniais susitarimais, netinkama viešųjų pinigų panauda, konkurencijos pažeidimais ir bloginamomis verslo įmonių veiklos sąlygomis, dėl ko 2017-aisiais Seimas uždraudė vidaus sandorius valstybės įmonėms, o draudimų politika paveikė savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas.

Griežčiau nei ES

"Daug nuogąstavimų dėl vidaus sandorių yra. Tikrai suprantame ir vertiname atsargų Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų požiūrį. Tačiau objektyviai žiūrint, ne tik iš savo kiemo ar daržo perspektyvos, bet ir matant, kas vyksta Europoje ir kaip mes atrodome šiame kontekste, reikia atkreipti dėmesį į du esminius dalykus: net ir Prezidentui pasirašius įstatymų pataisas, kurios skambiai pavadintos vidaus sandorių liberalizavimu, tokie sandoriai Lietuvoje bus reglamentuojami bene griežčiausiai visoje ES. Liberalizavimo link, tačiau tikrai nebus savivaldai atrištos rankos elgtis kaip nori", – atkreipė dėmesį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

M.Sinkevičiaus teigimu, pagal iki šių metų galiojusį reglamentavimą, savivaldybė, pavyzdžiui, pastačiusi viešosios infrastruktūros objektus, ar tai būtų sporto salė, ar koncertų salė, ar baseinas, arba norėdama teikti viešąsias komunalinio pobūdžio paslaugas, tai yra, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, pagal įstatymų reguliavimą buvo priverstos taikyti visas konkurencingas procedūras – privalomai ieškoti verslo, kuris norėtų tokiomis paslaugomis užsiimti, ar pasirašyti koncesijos sutartis, kad verslas perimtų pastatytas sporto sales, baseinus, koncertų sales.

M.Sinkevičius pabrėžė, kad net ir liberalizavus vidaus sandorius, jie Lietuvoje reglamentuojami griežčiausiai ES.

"Dabar įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį. Anksčiau, jeigu verslas nesusidomi, tik tada savivalda turėjo teisę perleisti paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms ar įstaigoms. Dabar savivaldybės visiškai galės pačios spręsti, kaip jos nori organizuoti viešųjų paslaugų teikimą ir už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros valdymą", – situacijos pasikeitimą akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.

Pigiau ir kokybiškiau

Ar liberalizavus vidaus sandorius viešųjų paslaugų gavėjai, tai yra, mokesčių mokėtojai, pajus kokių pokyčių? "Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę. Net jeigu ir ne viskas atpigs, paslaugų kokybė tikrai bus geresnė. Teisinis reguliavimas, kuris atsirado nuo šių metų, tikrai yra palankesnis savivaldai", – neabejotiną naudą įžvelgia M.Sinkevičius.

Anot pašnekovo, yra daug pavyzdžių, kaip neretai privatus verslas, perėmęs į savo rankas administruoti baseiną, sporto ar koncertų salę, visada stengiasi optimizuoti savo pelną, aišku, mažindamas išlaidas. "Ir nebūtinai dėl to atsiranda konkurencija. Tiesiog viskas pereina į verslo rankas, o versle užkoduota siekti pelno, ir tai nebūtinai susieta su gyventojų nauda. Jeigu pažiūrėsime į Šilumos tiekėjų asociacijos teikiamus duomenis, pamatysime, kad neretai brangiausi šilumos teikėjai yra privatūs – perėmę iš savivaldybių administruoti šilumos ūkius", – dėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

"Jeigu šiukšlės neišvežtos ar jos mėtosi prie konteinerių, visi fotografuoja, ir kaltas būna kas? Meras arba valdžia. Gyventojui neįdomu, kas yra tas šiukšlių išvežėjas, kaip dažnai jis turi tai daryti. Turi būti tvarka. O verslui to požiūrio į kokybišką paslaugos atlikimą neretai pritrūkdavo, dėl to ir kildavo tokios šiukšlių krizės, kaip, pavyzdžiui, sostinėje", – pridūrė M.Sinkevičius.

Galės užtikrinti

"Kalbant paprastai, per savo kontroliuojamą įmonę galime kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą. T.y. riboti, kad ji nedidėtų, nes kai kuriais atvejais ją moka ne savivaldybė, o gyventojai. Savivaldybė gali kontroliuoti paslaugos kainą, nes jos valdomų įmonių tikslas nėra visokeriopo pelno siekimas. Jei jos ir uždirba minimalų pelną, jis investuojamas kokybei gerinti", – "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pasak V.Šiliausko, per savo kontroliuojamą įmonę savivaldybė gali kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą.

Savivaldybė privalo užtikrinti, kad viešosios paslaugos gyventojams būtų teikiamos nepertraukiamai. Anot V.Šiliausko, tai savivaldybė gali padaryti būtent sudariusi vidaus sandorį, nes, perkant paslaugas rinkoje, yra ne vienas sutarties nevykdymo pavyzdys. "Nei vienas įvykęs viešasis pirkimas, ir pagal jį net pačiomis griežčiausiomis sąlygomis sudaryta sutartis, negali apsaugoti nuo pasirinkto privataus paslaugos teikėjo bankroto, piktybiško sutarties nevykdymo ir panašiai", – pabrėžė pašnekovas.

Pasak miesto savivaldybės administracijos vadovo, tokiam tiekėjui nutraukus veiklą, savivaldybės nebeturi galimybės toliau nepertraukiamai teikti viešąsias paslaugas gyventojams, kadangi tam jų nusipirkti nedelsiant, net ir labai brangiai, nėra galimybės. "Pavyzdžiui, nebelikus Kaune savivaldybei priklausančio vežėjo, o privačiam paslaugos teikėjui atsisakius vykdyti sutartį, paskelbus bankrotą ar panašiai, nedelsiant pakeisti kelis šimtus viešojo transporto priemonių ir vairuotojų nėra net ir teorinių galimybių. Todėl ypač jautrių socialinių požiūriu paslaugų teikimui reikėjo atskiro reglamentavimo, suteikiant papildomą teisę savivaldybėms pasirinkti paslaugos teikėją pagal vidaus sandorį", – pasikeitusiu reglamentavimu džiaugiasi V.Šiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent savivaldybės valdomų įmonių, su kuriomis ir sudaromi vidaus sandoriai, vykdoma veikla ir yra viešųjų paslaugų savivaldybės gyventojams teikimas. "Savivaldybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, veikia jau seniai, yra sukaupusios reikiamą patirtį, išteklius, priemones", – pridūrė savivaldybės administracijos direktorius.


Komentaras

Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė

Ilgą laiką pačios savivaldybės ir jų komunalinės įmonės buvo keistoje situacijoje. Vidaus sandoriai savivaldybėms uždrausti nebuvo, bet savivaldybės su komunalinėmis įmonės jų sudaryti iš principo negalėjo, nes reglamentavimas buvo labai neaiškus. Apie tai mes nuolat kalbėjome. Džiaugiamės, kad atsirado teisingas ir aiškus reglamentavimas, dėl ko bus žymiai lengviau ir pačioms savivaldybėms, ir komunalinėms įmonėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi ne su bet kokiomis paslaugomis, o būtent su konkrečiai nurodytomis viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos tiesiogiai gyventojams: t.y. miesto, gatvių tvarkymas, atliekų išvežimas ir t.t. Jeigu kas nors mano, kad tai niša, ką nors neteisėtai daryti, tai taip tikrai nėra.

Kuo aiškesnis vidaus sandorių reglamentavimas svarbus komunalinėms įmonėms? Iki šiol komunalinės įmonės buvo dviprasmiškoje situacijoje. Savivaldybės nežinojo, kaip turi elgtis: vidaus sandoris tarsi galimas, bet lyg ir negalimas. Skelbiant viešąjį pirkimą turi pasiūlyti gerą kainą, kad laimėtum. O jeigu komunalinė savivaldybės įmonė nelaimi viešojo prikimo, kaip elgtis su darbuotojais? Kai kuriose komunalinėse įmonėse dirba ir 30, ir 50 darbuotojų, o periferinėse savivaldybėse darbų nėra. Tai vienas aspektas. Kita vertus, komunalinės įmonės nebuvo tikros, kad galės dirbti, todėl investicijas į infrastruktūrą, į naują techniką buvo labai sudėtinga planuoti. Verta ar neverta investuoti, pavyzdžiui, į naujas šiukšliavežes ar gatvių barstymo techniką, nes tai kainuoja? Kai tokia technika perkama, dažniausiai laiduotojas yra savivaldybė. Ar savivaldybė gali laiduoti, jeigu nežino, ar jos komunalinė įmonė iš principo veiks? Jeigu sudaromas, pavyzdžiui, penkeriems metams vidaus sandoris, šiuo atveju tikrai įmonės vadovybė gali strateguoti ir numatyti, ką keis, kokios investicijos bus ir t.t. Kita vertus, tada gali ir piginti paslaugas – naudą pajus ir gyventojai. Juo labiau kad komunalinės įmonės teikia svarbiausias gyventojams paslaugas.

Ką daryti tose savivaldybėse, kuriose verslas, paprastai sakant, susimovė, savivaldybės įmonės, galinčios teikti tokias paslaugas, nėra, savivaldybė tampa visiškai priklausoma nuo verslo. Visiems gerai žinoma Vilniuje susiklosčiusi situacija dėl atliekų tvarkymo. Kad užsitikrintų savo pozicijas atliekų surinkimo srityje, verslas konkurse pasiūlo mažesnę kainą, o po mėnesio pareiškia, kad nutraukia sutartį, nes nepasiskaičiavo. Kur logika? Ar verslas gali nepasiskaičiuoti? Koks viso to rezultatas? Gyventojai už atliekų tvarkymą mokės brangiau. Įkaitais tampa žmonės.

Kol nebuvo įtvirtinta įstatymuose, tų interpretacijų dėl vidaus sandorių buvo gerokai daugiau. Dabar viskas bus daug paprasčiau, dėl ko mes tik džiaugiamės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vidma

Vidma portretas
Ar kas girdėjote kad Kaune saviavldybė ką nors atpigino? Ir čia kvepia tuo pačiu. Kai paslaugą teiks be konkurso, kainą užsidės kokią nori. Jei reikės, vieningai patvirtins miesto taryboje :) Man atrodo, kad šis sprendimas- tai fiasko paslaugų valdyme, kai nesugebama suvaldyti privataus verslo ir valstybės įmonių veiklos mieste ir respublikoje.

...

... portretas
Teisingesnis pavadinimas: "Vidaus sandoriai MELŠ iš kauniečių pinigus".

REIKALAUKIM

REIKALAUKIM portretas
VISKAS KOMPIUTERIZUOTA,TAI KODĖL MOKAME UŽ ŠIUKŠLES UŽ PLOTĄ ,O NE UŽ ŽMONIŲ SKAIČIŲ BUTE.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių