Užmezga ryšį
Ne maldininkų minios, o labdaros akcijos „Praktinio gerumo diena“ savanoriai ketvirtadienio rytą plūdo į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią.
Rūsyje išklausę svarbiausią informaciją, išsidalinę specialius valymo priemonių paketus, moksleiviai ir studentai pabiro po miestą – kas į Kalniečius, kas į Žaliakalnį, kas į Vilijampolėje gyvenančių akcijos dalyvių namus.
„Ši diena – ne tik apie pagalbą. Ji apie buvimą kartu“, – Jūratė Matikovienė džiaugėsi ilgametes tradicijas turinčia iniciatyva, kuri svarbi tiek gerumą dalijančiam jaunimui, tiek jo išsiilgusiems vienišiems senoliams ar ligoniams. Akcijos sumanytoja pasakojo, kad vieni žmonės pagalbos prašosi pirmą kartą, kiti savanorius į savo namus įsileidžia jau daugelį metų. Kai kurie prisimena juos lankiusius jaunuolius, prašo nesiųsti kitų. Sako, esą nuo praėjusių kartų liko nebaigtų darbų, bet visa esmė, anot organizatorių, ne išplautos grindys ar sutvarkyta klibanti lango rankenėlė. Vienišiai užmezga santykį, jie yra išsiilgę bendravimo.
Susidomėjimas akcija auga
Šiemet savanorių buvo tiek daug, kad teko stabdyti registraciją. Vien „Saulės“ gimnazijos bendruomenė delegavo kone šimtą geradarių.
„Nenusiminkite, jei nespėjote“, – J. Matikovienė priminė, kad gerumu bus galima dalytis ir prieš Velykas. Akcija, kurios metu moksleiviai ir studentai lanko senolius ar ligonius, organizuojama du kartus per metus.
Akcijoje – ne naujokai
„Saulės“ gimnazijos moksleiviai Dovydas, Justas, Altaja ir Paulina – ne naujokai. Akcijoje dalyvauja ir savo gerumu dalijasi jau trečią kartą. Eina ne socialinių valandų, ne dėl laisvesnės nuo pamokų dienos, o todėl, kad dalytis gerumu gera.
„Praėjusiais metais buvome pas vieną močiutę. Pradžioje padirbome, o paskui kartu maišėme tešlą, kepėme blynus ir juos valgėme“, – Altaja ir šįsyk buvo pasiruošusi įvairiems scenarijams. Reikės – raitosis rankoves ir valys grindis, reikės – su namų šeimininku ar šeimininke išgers arbatos. Saldėsiais prie puodelio karšto gėrimo ketveriukė pasirūpino.
„Dešimtokai iškepė labai daug imbierinių meduolių. Juos dovanojame visiems, kuriuos lankome“, – Altajos kišenėje pasigirdo maišelio šiurenimas.
Po akimirkos kalėdinis skanėstas atsidūrė akcijos dalyvės, kaunietės Marijos-Meilės, rankose.
„Praėjusiais metais mane lankė vaikeliai. Kai sulaukiau seniūnijos darbuotojos skambučio su siūlymu, iškart sutikau. Yra darbų, su kuriais pati nesusitvarkau. Bet… labiau noriu tiesiog pasikalbėti“, – Marija-Meilė atvėrė ne tik savo namų Vilijampolėje duris, bet ir širdį.
Paskirstė darbus
Prieš ketverius metus mirė moters sutuoktinis. Po netekties našlė nustojo vaikščioti ir atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.
„Spėju, kad čia ne tik dėl traumos, kurią patyriau per avariją. Nors niekas apie tai nekalba, jaučiu, prisidėjo ir psichosomatika“, – nepaisant negandų, buvusi bendrosios chemijos dėstytoja stengėsi šypsotis.
Pozityvumas, anot Marijos-Meilės, gelbsti jos kasdienybę, kurią pakeitė negalia. Anksčiau dieną pradėdavusi ir baigdavusi krosu parke, dabar moteris piešia, mezga ir klauso paskaitų. Dažniausiai apie tikėjimą.
Yra darbų, su kuriais pati nesusitvarkau. Bet… labiau noriu tiesiog pasikalbėti.
„Labai mėgstu skaityti. Biblioteka teikia paslaugą, leidžiančią knygomis aprūpinti tuos, kurie patys negali atvykti. Visai neseniai gavau penkias Paulo Coelho knygas. Lietuvių autorių kol kas neprisijaukinau“, – į krūvelę ant stalo dirstelėjo Marija-Meilė.
Jos asmeninė biblioteka – miegamojo spintoje. Pastarąją namų šeimininkė ir paprašė sutvarkyti atėjusių moksleivių. Viršutinių lentynų moteris pati nepasiekia, o dulkių ten esą prisikaupė sočiai.
„Praėjusiais metais mergaitės kėlė kiekvieną knygutę. Apie kiekvieną jų ir pakalbėjome“, – Marija-Meilė neabejojo, kad tuo metu, kai Dovydas ir Justas tvarkys balkoną, ji kartu su Altaja ir Paulina galės pasišnekučiuoti apie literatūrą ir artėjančias šventes. Paklausta, ar laukia Kalėdų, moteris prisimerkė kaip mažas vaikas. Nors namuose nebuvo nei žybsinčių lempučių, nei žaliaskarės, Marijos-Meilės paširdžius kuteno Kalėdų laukimas.
„Šventes sutiksiu pas vaikus. Nieko negaminsiu. Pyrago nebent nupirksiu. Važiuosiu kaip ponia!“ – kaunietė neabejojo, kad Kalėdos prasideda ne nuo dovanų po egle, o nuo bendrystės.
Naujausi komentarai