Kaunietė, patyrusi čiurnos traumą, nusiplėšė traumatologų jai uždėtą gipsą ir susirado sporto medikus, kurie gydo kitaip. Nepaisant, kad mokslų daktaro Gedimino Tankevičiaus sukurtas metodas išties išvaduoja iš gipso ir negalios, Valstybinė ligonių kasa verčia gydytis senoviškai.

Bijojo, kad neperšaltų

Tą dieną Rita Petravičienė ėjo Laisvės al. Užsuko į vieną šios gatvės kiemų ieškodama kadaise ten buvusios parduotuvės, ir, nepastebėjusi įdubos ant asfalto, nikstelėjo koją.

"Suklupau, nudiegė baisus skausmas", – nepamiršta Rita ir tvirtina, kad avėjo lygiapadžiais batais.

Parėjus namo, koja buvo sutinusi, paraudusi, po oda matėsi kraujosruvos. Niekada neskubanti pas gydytojus ir šį kartą Rita, dantis sukandusi, kentėjo skausmą ir dirbo neišeidama iš namų. Tik šeimynykščiams primygtinai raginant po dviejų dienų nuvažiavo į Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punktą. Medikai peršvietė koją rentgenu ir diagnozavo čiurnos raiščių įtrūkimą.

"Koją sugipsavo. Sakė, dviem savaitėms. Parvežė mane namo apimtą baisios  nevilties. Gipsas – iki kelio. Pėdos pirštai nuogi, šalti kaip ledas. Klosčiau juos, kaip galėjau, net su plaukų džiovintuvu koją šildžiau bijodama susirgti. Bet traumuota koja nešilo. Negana to, ją pradėjo niežėti, mausti, pirštai pamėlo", – su siaubu pasakoja Rita.

Kaip tik tuo metu moteriai paskambino giminaitė, kuri ne per seniausiai buvo patyrusi tokią pačią traumą. Pasiguodusi dėl beviltiškos savo būklės Rita išgirdo patarimą kreiptis į sporto medicinos gydytojus – jie giminaitei labai efektyviai padėjo kitais metodais.

"Tą patį vakarą nusilupau gipsą. Galvoju, kas bus, tas bus. Jei reikės, uždės iš naujo. Susišildžiau koją ir paskambinau į Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą", – pasakoja Rita.

Vaikšto ir mankština

Jau kitą dieną vaikai mamą nuvežė į Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą pas gydytoją Gediminą Tankevičių.

Apžiūrėjęs koją, patikrinęs judesius, gydytojas leido ja minti, tiksliau, vaikščioti. Pritaikė įtvarą, pamokė pratimų, davė jų aprašą ir dabar Rita juos atlieka namuose. Atlikti pratimų po gydytojo G.Tankevičiaus konsultacijos sakė važiavusi dainuodama iš laimės, kad nereikia gipso, įkalinančio namuose.

"Aš vaikštau, vairuoju automobilį. Skrisiu į Londoną, ko nebūčiau galėjusi, jei koja būtų buvusi sugipsuota. Dabar svarbiausia, kad ji nepakryptų iš naujo. Tačiau nuo to apsaugo įtvaras. Jis telpa į batą – pagamintas plonas, maksimaliai prigludęs prie mano kojos", – džiaugiasi moteris.

Ji atlieka pratimus namuose, nes žino, kad koją reikia mankštinti, stiprinti jos raumenis. Tam padeda balansinė pagalvėlė, kurią Rita nusipirko internetu. Atsistojus ant judančios, tarsi suplotas kamuolys pagalvėlės viena koja ir stengiantis išsilaikyti, raumenys įsitempia ir taip jie mankštinami.

"Jau ne pirmą kartą tą koją susižaloju, tik dabar – labai smarkiai. Čiurnos raiščiai ištampyti, o pratimai stiprina raumenis ir juos prilaiko. Jei kitą kartą koja pakryptų, tvirtesni raumenys apsaugotų raiščius. Mano traumos atveju gipsavimas – archajiškas metodas", – apibendrino ligone nebesijaučianti moteris.

Ji visiems likimo draugams patartų gydytis būtent šitaip, nepaisant, kad sporto medikų paslaugos mokamos. Jos, anot Ritos, nelabai brangios.

Įdiegė naują metodą

Sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius, neseniai apsigynęs mokslų daktaro disertaciją sportininkų po ūmios čiurnos raiščių traumos reabilitacijos tema, sako, kad Kauno klinikinėje ligoninėje R.Petravičienei buvo pritaikytas įprastas, labai konservatyvus gydymo metodas.

"Diagnozavus čiurnos raiščių traumą ligoniui dedamas gipsinis tvarstis trims savaitėms ir laukiama, kol raiščiai sugis. Tačiau paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad dėl pasyvaus gydymo čiurna sustingsta, lieka patinusi, nusilpusi, ir trauma labai lengvai gali pasikartoti. Praeina nemažai laiko, kol žmogus sugrįžta į prieš traumą buvusį aktyvumo lygį", – aiškina sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius.
Tuo jis įsitikino atlikdamas mokslinį darbą. Tirtiems pacientams, patyrusiems ūmią čiurnos raiščių traumą, gydytojas taikė aktyvią funkcinę reabilitaciją. Jos esmė – gipsinę langetę dėvėti pirmas 3–4 paras po traumos.

"Per šį laikotarpį praeina ūmus uždegimas. Tuomet čiurnos funkcines galimybes ir gydymo bei reabilitacijos taktiką reikia įvertinti iš naujo", – gydymo metodiką aiškina gydytojas G.Tankevičius.

Jis įdiegė saugų ir modernų čiurnos funkcijos įvertinimo metodą šiuolaikine raumenų testavimo įranga "Biodex". Tyrimo metu išmatuojama čiurnos raumenų, atsakingų už jos stabilizavimą, jėga ir pagal tai parenkami specialūs pratimai.

"Daugeliu atvejų, pacientams išaiškinus reabilitacijos principus ir savarankiškai atliekant pratimus, leidžiama minti traumuotą koją, vietoj gipsinės langetės uždėjus lengvą įtvarą. Jis lengvai nuimamas, koją galima tepti gydomaisiais tepalais, aktyvinti jos kraujotaką šiltomis ir šaltomis vonelėmis. Tačiau svarbiausia, kad ligoniai išlieka aktyvūs, o ne izoliuojami nuo įprastos socialinės veiklos – darbo, studijų", – tokio gydymo ir reabilitacijos metodų privalumus pabrėžia sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius.

Po mėnesio – į aikštelę

Pas mus jau tapo norma, kad aktyvūs žmonės, sportininkai neleidžia sau sirgti, tiksliau, susirgę – deramai gydytis. Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę po tokių traumų pasveikti kuo greičiau.
Sporto medicinos gydytojo G.Tankevičiaus sukurtą ūmios čiurnos raiščių traumos reabilitacijos metodiką išbandė nemažai sportininkų ir aktyvia fizine veikla užsiimančių žmonių. Jie liko labai patenkinti rezultatais.

"Šis metodas taikomas ne tik dėl tikslo pacientams greitai sugrįžti į įprastą sportinę ar aktyvią gyvenimo veiklą. Labai reikšminga, kad ligonio atliekami specialūs pratimai padeda išvengti čiurnos traumų ateityje, o tai yra viena didžiausių problemų sporte, nes traumos linkusios pasikartoti", – pabrėžia G.Tankevičius.

Tai žinodamas, į gydytoją G.Tankevičių kreipėsi 24-erių krepšininkas Arūnas Giedraitis. Kai jam skausmas pervėrė koją, draugai jį nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę.

"Daktaras nieko nesakė, neaiškino, tik sugipsavo. Pasakė ateiti po savaitės. Man ten labai nepatiko", – pasakoja Arūnas.

Jo istorija panaši į Ritos. Vaikinas nuėjo į Kauno klinikų Sporto medicinos kabinetą. Ten atliko tyrimus ir pasakė, kad plyšę dalis čiurnos raiščių ir blauzdos raumenų. Gipso nebereikėjo. Gydytojas G.Tankevičius davė įtvarą ir padrąsino: vaikščiok.

"Nors ir skaudėjo, bet jaučiausi visavertis. O gipsuota koja, kai mane parvežė iš Kauno klinikinės ligoninės namo, į butą trečiame aukšte neužlipau", – pasakoja Arūnas.

Taip buvo prieš du mėnesius. Arūnas pasveiko per mėnesį. Praėjus penkioms savaitėms po patirtos traumos išbėgo į krepšinio aikštelę.

"Jei koja būtų buvusi sugipsuota, nežinau, kada būčiau pradėjęs žaisti. Vien su gipsu  būtų praėjęs mėnuo. Per tą laiką raumenys atrofuojasi. Ne iš vieno žmogaus žinau, kad daktaras Gediminas Tankevičius greit pastato ant kojų. Vaikštant dirba raumenys, aktyvi kraujotaka gydo sužeistas vietas, įtvaras saugo, kad būtų stabilu", – visas subtilybes dabar jau žino A.Giedraitis.

Žino ir tai, kad buvo iškilę šiokių tokių komplikacijų dėl blauzdos plyšimo, bet jas nuslopino vonelėmis, tepamaisiais vaistais.

"Jei ir Kauno klinikinėje ligoninėje taip gydytų, būtų labai gerai", – apibendrino 24-erių vaikinas.

Ligonių kasos nekompensuoja

Iš tiesų, kodėl nepopuliarinamas šis čiurnų traumų gydymo metodas?

Gydytojas G.Tankevičius sako, kad visų pirma šis metodas tinka ne visiems ligoniams. Antra, jis reikalauja kiekvienam pacientui skirti daug daugiau laiko, nes reikia viską išaiškinti, išmokyti pratimų.

"Be to, pacientas turi būti motyvuotas, atsargus, nes jam pratimus tenka atlikti savarankiškai", – pabrėžia G.Tankevičius ir priduria dar vieną sąlygą.

Tai – aparatūra. Raumenų stabilizacinė funkcija įvertinama "Biodex" testavimo įranga, kuri yra tik Kauno klinikose. Ligonis pas sporto medicinos gydytoją turi lankytis kas savaitę gijimo procesui įvertinti, koreguoti pratimus.

"Kita vertus, yra nemažai pacientų, patyrusių ypatingai sunkių čiurnos raiščių pažeidimų, kuriems gipsinis įtvaras yra tinkamas metodas. Trūkstant supratingumo, nesilaikant rekomendacijų ir režimo, piktnaudžiaujant laisve, gijimas būtų komplikuotas ar net pakartotinai ištiktų trauma", – perspėja sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius.

Ar dėl to Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja šių sporto medikų paslaugų? Šios institucijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė pataria gydytis tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.

Žinotina, kad Kauno klinikų sporto medikai tokios sutarties neturi.

"Valstybinė ligonių kasa nedengia sporto medicinos gydytojų paslaugų, nes jas traktuoja ne kaip būtinąsias, o kaip sveikų žmonių funkcinės būklės arba, kitaip sakant, sportinės formos gerinimą", – naujieną pristato L.Bušinskaitė ir pataria pasitikėti gydytojais ortopedais traumatologais, nes jie žino, koks gydymo būdas yra tinkamiausias ir geriausias.

Taupymas ar išlaidavimas?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas, beje, G.Tankevičiaus mokslinio darbo vadovas, sako, kad pėdos traumos yra vienos dažniausių. Testavimo ir treniravimo įranga "Biodex", kainavusi beveik pusę milijono litų, padeda greitai pasveikti.

"Klaidinga taktika nieko nedaryti, juolab kad labai užsitęsia potrauminis laikotarpis. Gediminas Tankevičius sugebėjo įrodyti, kad taikant "Biodex" galima saugiai įvertinti pėdos jėgą, jos netraumuojant, ir ją treniruoti. Tai sutrumpina reabilitacijos laiką", – savo mokinį labai gerai vertina profesorius A.Kriščiūnas.

Jiedu šį metodą pristatė pavasarį Marselyje vykusiame 18-ajame Europos reabilitologų kongrese. Metodas sukėlė labai didelį susidomėjimą ir netgi susižavėjimą.

"Kol kas jis Lietuvoje priskiriamas prie reabilitacijos paslaugų, o joms finansavimas šiais metais jau išnaudotas. Ligonių kasos prašo stabdyti ligonių srautą įprastai reabilitacijai, siųsti pacientus į sanatorijas tik po specialistų konsiliumo. Jei metų pradžioje gausi siuntimą reabilitacijai, tai jų gale – špygą", – vaizdingai kalba profesorius A.Kriščiūnas ir perspėja, kad sporto medikų paslaugos labai brangios, todėl jos ligonių kasų ir nekompensuojamos.

Kauno klinikų Sporto medicinos kabineto veiklą pamažu perima profesoriaus Rimtauto Gudo vadovaujamas LSMU Sporto institutas, darantis stebuklus gydant sportininkų traumas, reabilituojant ir saugant sportininkų sveikatą apskritai.

Profesorius A.Kriščiūnas sutinka, kad nauji metodai, taikomi po pėdos, čiurnos traumų, yra gydymas.

"Tačiau pats naujausias, pažangiausias, todėl neretai ir brangiausias gydymas prieinamas ne visiems", – apgailestauja profesorius A.Kriščiūnas.

Aišku viena: sugipsuoti koją yra pigiau. Ir niekam nesvarbu, kad kitais metodais gydant ligonis greičiau grįžta į aktyvią veiklą, trumpiau mokama ligos pašalpa.