Besišypsanti, gerai nusiteikusi ir sveikata nesiskundžianti jubiliatė patarimų, kaip sulaukti tokio amžiaus nedalija. „Kaip jau Dievas duos“, – apie ilgaamžiškumo paslaptį trumpai atsako Z. Ališauskienė.

Prieš 100 metų gegužės 25 d. Neveronyse gyvenusių ūkininkų šeimoje gimusi Zuzana buvo jauniausia iš šešių vaikų. Po paskutinio gimdymo jos mama nebegalėjo vaikščioti, todėl mažylę užaugino sesės.

Moters gyvenime buvo tiek šilto, tiek šalto. Vaikystė prabėgo padedant tėvui ūkininkauti. Kai namus paliko sesės, visus ūkiškus moteriškus darbus kasdien tekdavo atlikti vienai.

Ištekėjusi su vyru nepabėgo toli – persikėlė gyventi į Neveronių seniūnijoje esantį Pabiržės kaimą. Čia jie užaugino dvi dukras ir sūnų. Šiandien moteris džiaugiasi sulaukusi šešių anūkų ir jau dvylikos proanūkių, jie taip pat gyvena netoliese ir dažnai ją aplanko.

Pasveikinti nuo gimimo Pakaunėje gyvenančios šimtametės atvyko Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, vicemerė Raminta Popovienė ir Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

„Gyvenimo kelyje buvo visko – ir didelio džiaugsmo, ir netekties skausmo, bet jūs viską kantriai išgyvenote, nepraradote optimizmo ir meilės gyvenimui. Nuoširdžiai sveikinu 100-ojo jubiliejaus proga. Linkiu sveikatos, sielos ramybės ir šviesaus džiugesio sklidinų dienų“, – Zuzanai linkėjo meras.

Šimtametės artimieji atkreipė dėmesį į tai, kad, nors moteris visą gyvenimą dirbo sunkų fizinį darbą, išgyveno karo negandas, ji visada buvo linksma, bendraujanti ir vaišinga.

„Mamos namų durys neužsidarydavo nuo dažno svečių lankymosi, o svarbiausia jai būdavo, kad visi būtų pavaišinti“, – juokėsi jubiliatės dukra.

Vicemerė R. Popovienė pastebėjo, kad ilgiausiai gyvena tie, kurie gyvena ne dėl savęs, o dėl kitų. Būtent tai liudija ir šimtametės Zuzanos patirtis.