Vadovaujama Plungės mero pavaduotojos Astos Beierles-Eigirdienės ir administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno, dešimties plungiškių delegacija neseniai lankėsi Kauno rajono savivaldybėje, kuri Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortinę teritoriją vysto jau nuo 2015 m.

„Daug metų puoselėjome šią svajonę, tačiau vis nedrįsome ją įgyvendinti, todėl atvykome pas jus pasisemti patirties“, – kalbėjo A.Beierle-Eigirdienė.

Prielaidų įkurti kurortinę teritoriją Plungės savivaldybė turi nemažai. Krašto pasididžiavimas – Žemaitijos nacionalinis parkas su skaidriu Platelių ežeru, ūksmingais miškais ir upėmis. Aplink ežerą nutiestas 24 km dviračių takas, yra nardytojų stovykla, daug kaimo turizmo sodybų. Plungė turi įdomią istoriją, čia veikia Žemaičių dailės muziejus, vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis. Į netoliese esančią Žemaičių Kalvariją driekiasi piligrimų takai.

„Mes dvylika metų nešiojome geležines klumpes, kol gavome šį statusą“, – šypsojosi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, aiškindamas kolegoms kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus. Tai – ne tik turimi gamtos ištekliai, bet ir išvystyta turizmo infrastruktūra, gydymo įstaigos, tam tikri specialieji reikalavimai. Tačiau įdėtos pastangos pasiteisino: kurortinėje teritorijoje smarkiai padidėjo lankytojų srautai, padaugėjo paslaugų, ėmė plėtotis turistus aptarnaujantys verslai.

Svečiai taip pat apžiūrėjo Raudondvario dvarą, kurio gaivinimas vyko taip pat ne vienus metus. Tai jau ne pirmas plungiškių vizitas į pakaunę – anksčiau žemaičiai domėjosi Kauno rajono patirtimi maitinant vaikus švediško stalo principu, aktyviai bendrauja abiejų savivaldybių vietos veiklos grupės.