Prieš metus didelius žemės mokesčio tarifus Kauno miesto gyventojams ir verslininkams nustačiusi savivaldybė šiemet teikėsi juos nurėžti, tačiau tarifų našta vis tiek liko viena didžiausių Lietuvoje.

Nustatydami tarifą nesikuklino

Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad kitais metais gyvenamosiose teritorijose esantys sklypai bus apmokestinti 0,3 proc. žemės mokesčio tarifu, o komercinės paskirties teritorijoms nustatytas 0,45 proc. tarifas. Šie tarifai yra mažesni nei nustatyti šiems metams, tačiau jie gyventojus ir verslininkus kąs ne mažiau, o kai kuriais atvejais net skaudžiau nei kituose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje komercinės paskirties objektų teritorijos bus apmokestintos mažesniu 0,4 proc. tarifu, o Klaipėdoje – vos 0,28 proc. Dar labiau, lyginant su kauniečiais,pasisekė Klaipėdos ir Vilniaus verslininkams, kurie valdo pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Klaipėdos miesto savivaldybė jiems nustatė 0,38 proc. žemės mokesčio tarifą, Vilniaus – 0,4 proc.,o Kauno verslininkus savivaldybė užkrovė daugiau kaip dvigubai didesniu tarifu – 0,9 proc.

"Labai gaila, kad save pramonės miestu laikantis Kaunas pramonės įmonėms nustatė vieną didžiausių žemės mokesčio tarifų Lietuvoje", – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Politikai balsavo vienbalsiai

Ekonomikos ir verslo sritis kuruojantis Kauno miesto meras Vasilijus Popovas teigė, kad dėl žemės mokesčio tarifo dydžio jokių priekaištų iš verslininkų nesulaukė, diskusijų dėl to nekilo nei prieš, nei po savivaldybės tarybos balsavimo.

"Daug, mažai – ne dimensija. Gyvenimas parodys, ar tie mokesčiai per aukšti. Jei matysime, kad dideli, kitiems metams sumažinsime", – ramiai dėstė vicemeras.

Apie verslui palankios dirvos purenimą nuolat kalbantys Kauno politikai su verslininkų pečius slegiančiais mokesčiais eksperimentuoja lengva ranka. Sprendimo projektas neužkliuvo nė viename tarybos komitete, o lemiamą dieną tarybos nariai balsavo vieningai – visi 23 balsavusieji pasisakė "už".

"Šis mokestis savivaldybės biudžetą papildo nežymiai, bet jis turi įtakos Kauno verslininkams konkuruojant su kitų miestų įmonėmis. Manome, kad tarifas turėtų būti bent ne didesnis nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose", – teigė J.Guzavičius.

Nuo šoko gelbėja koeficientas

V.Popovas teigė nežinantis, kodėl buvo nustatyti būtent tokie tarifai. Tą padarė savivaldybės finansininkai. Vyriausias savivaldybės finansininkas, Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius tarifų reikšmingumą bandė menkinti.

"Ne procentas nusako esmę, jis nieko nereiškia. Visa esmė – žemės vertė", – dėstė vedėjas.

Išties, skaičiuojant kasmet mokamą žemės mokestį, kertinę formulės dalį sudaro ne rečiau kaip kas penkerius metus visuotinio vertinimo metu nustatoma žemės vertė, tačiau tikslią žemės mokesčio sumą galima sužinoti tik tuomet, kai žemės mokesčio vertė padauginama iš tarifo, kurį nustato kiekviena savivaldybė. Jų sprendimo įtaką gyventojų piniginės storiui nesunku apskaičiuoti. Pavyzdžiui, 100 tūkst. litų vertės gyvenamosios paskirties sklypą turinčiam kauniečiui kitais metais priskaičiuotas žemės mokestis sieks 300 litų, o tokios pat vertės sklypą turinčiam klaipėdiečiui tebus priskaičiuota 180 litų, nes Klaipėdos politikai savo miesto gyventojams nustatė ne 0,3 proc., o 0,18 proc. dydžio tarifą.

Tiesa, visos šios sumos nei kauniečiams, nei klaipėdiečiams kol kas pakloti nereikės, nes nuo praėjusių metų įsigaliojusiai žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkai nustatytas pereinamasis laikotarpis. Per jį tam tikru koeficientu mažinama mokestinė žemės vertė. Koeficientas nuolat mažės, tad gyventojų mokamo žemės mokesčio suma teoriškai turėtų didėti. Todėl net ir ketvirtadaliu sumažinus tarifą, gyvenamosios paskirties žemės turintys kauniečiai 2015 m. į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti beveik 150 tūkst. litų daugiau. Klaipėdos savivaldybė nepatingėjo suskaičiuoti, kaip koeficiento sumažėjimas paveiks mokesčio sumą, todėl tarifą ir sumažino iki 0,18 proc.

"Bandėme padaryti taip, kad mokama suma išliktų panašaus dydžio ir gyventojams nereikėtų mokėti daugiau", – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento Mokesčių skyriaus vyr. specialistas Donatas Jaruševičius.

Surenka kelis milijonus

Nurodoma, kad šiemet Kauno miesto savivaldybės biudžetas,sumokėjus žemės mokesčius, pasipildys 5,7 mln. litų, tačiau realiai suma bus žymiai mažesnė. Suskaičiavus visas lengvatas, atmetus neapmokestinamus žemės sklypo plotus, pernai į savivaldybės biudžetą sumokėta 3,265 mln. litų. žemės mokesčio.

Komentaras
Simonas Kairys
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Į mokesčių politiką žiūrima biurokratiškai, galvojama tik kaip pratempti artimiausius metus, nesuprantant, kad tinkami sprendimai per ilgesnį laikotarpį atneštų kur kas daugiau naudos ir stabilumo. Verslo sąlygos Kaune – tai toks klausimas, kuriuo negali būti nei pozicijos, nei opozicijos. Taryba palaikė mūsų frakcijos siūlymą, kad naujai įsikuriančioms arba savo veiklą į Kauną perkeliančioms įmonėms būtų taikomas mažiausias įstatyme numatytas Žemės mokesčio tarifas – 0,01 proc. nuo sklypo vertės. Tačiau toks sprendimas tik kosmetinis, labai svarbu neužmiršti ir jau Kaune esančio verslo. Gaila, kad siūlymas sulyginti Nekilnojamojo turto mokesčio dydį bent jau su Kauno rajono teritorijoje nustatytais koeficientais, liko neišgirstas. Į savivaldybės reguliuojamą mokestinę aplinką negalima žiūrėti fragmentiškai, reikia išgirsti ekspertų nuomonę, kurie visada akcentuoja, jog mokesčiai – tai nevienadienis lėšų surinkimas į biudžetą. Mokesčiai lemia tiek žmonių, tiek verslo pasirinkimus ir elgesį. Kaunas šiandien pralaimi konkurencinį žaidimą tiek Vilniui, tiek Klaipėdai, tiek Kauno rajonui.