Renginys "100 varpelių Lietuvai", inicijuotas komandos smagumelis.lt, buvo proga atrasti šį taką, pasigėrėti parko gamtovaizdžiu, išbandyti organizatorių pasiūlytas pramogas ir prisidėti prie čia vis gausėjančios varpelių armijos.

"Varpelių neskaičiavome, tiesiog pasidžiaugiame, kad jų vis daugėja, nors būna, kad ir dingsta vienas kitas. Džiugu, kad žmonėms patinka varpelių kabinimo idėja", – pasakojo Kauno marių regioninio parko vyr.specialistė Ramunė Mikitiejeva.

Kurti skambantį taką parkas sugalvojo ir pradėjo pernai. Pirmus varpelius iškabino su Jaunaisias gamtos reindžeriais, tačiau tuomet netikėtai šie varpeliai dingo. "Kažkaip dirbtinai nesinori šios idėjos brukti, tad įdomu stebėti, kaip vystosi nauja tradicija, kažkas sužino, pamato, perduoda kitam. Viskam reikia laiko ir kantrybės", – kalbėjo specialistė.

Varpelius siūloma kabinti Kalniškių konglomerato atkarpoje (tiek, kiek tęsiasi atodanga, maždaug 400 metrų), ten yra specialūs kabliukai. "Tačiau galima kabinti ir kitur take, svarbu tvarkingai", – akcentavo atstovė.

Parko duomenimis, nuo balandžio mėnesio šiuo taku praėjo jau apie 8 tūkst. lankytojų. "Jų daugiau būna šiltuoju metų laiku, tačiau takas tinkamas lankyti visais metų laikais: rudenį peizažas nusidažo gelstančia medžių lapija, tad natūralios gamtinės spalvos jį vizualiai dar labiau paįvairina. Žiemą čia taip įdomu, nes tuomet geriau matosi reljefo formos", – pasakojo vyr.specialistė.

Šis takas ypatingas tuo, juo keliaudami galime be didelių pastangų iš arčiau susipažinti su senųjų Nemuno slėnio šlaitų sandara. "Perskaitę stendus sužinosite daugiau įdomių faktų apie geologiją ir vietos istoriją, pasuksite ne tik galvas, bet ir sukamus stendukus. Tad šis takas yra puiki edukacinė priemonė šeimoms ir ne tik", – dėstė R.Mikitiejeva.

Kur bus tako pradžia – renkasi lankytojai.  Pradinis taškas – vienas iš dviejų didelių stendų su medžio formos išdėstymu. Prie Kalniškių konglomerato yra patogesnė aikštelė automobiliams, tad ten dažniausiai visi ir pradeda pažintį su taku arba tiesiog apsiriboja pasivaikščiojimu ties Kalniškių konglomeratu, mat viso tako ilgis apie 1,6 km., maršrutas linijinis – tenka grįžti atgal, taip susidaro daugiau nueitų kilometrų, bet ir kalorijų sudeginama daugiau. 

Kaip pasakojo R.Mikitiejeva, takas apjungia du valstybės saugomus gamtos paveldo objektus – Žiegždrių ir Kalniškių konglomeratų atodangas. "Žiegždrių atodangoje tarp nuosėdinių uolienų gerai matyti juostuotųjų molių sluoksniai (varvos), jas iš arčiau apžiūrėti galima Žiegždrių atodangos pabaigoje, už gyvenvietės, nusileidus prie marių. Einant taku sunku nepastebėti storiausios Kauno marių krante (kamieno apimtis – 4,3 m, aukštis – 27 m.) liepos bei Smalakalnio, ant kurio senovėje žmonės iš beržo tošių virdavo dervą", – aiškino specialistė.

Stebint apirusius Kauno marių krantus, galima įsitikinti, kad geologiniai procesai vyksta ir dabar. Geologinių procesų „išdaigas“ mena ir pusapvalės, piltuvą ar amfiteatrą primenančios šlaito įdubos, vadinamos sufoziniais cirkais.

"Tako desertu vadiname Kalniškių konglomeratų atodangą su ertmėmis ir olomis. Tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai", – vardijo pašnekovė.

Konglomeratas – tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, šiek tiek primenantis betoną. Šlaite nuolat vyksta abrazijos procesai, uolienos dažnai atlūžta, įvairaus stambumo gabalais ritasi žemyn. Visa pakrantė ties konglomeratu nusėta tokiomis nuolaužomis, kas tikrai nėra itin būdingas kraštovaizdis Lietuvoje.

"Vienas toks gabalas, it meškos kupra styrantis iš vandens, primena legendą apie Žiegždrių dvare laikytą mešką, kuri paskubomis bėgdama ėsti nusirideno nuo šlaito. Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima matyti nedidelių varveklių. Tai sustingusios stalaktitų užuomazgos, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite", – tikino R.Mikitiejeva.

Šis takas antras pagal lankomumą objektas parke. Lyderis, anot specialistės, yra Kadagių slėnis Arlaviškėse (Arlaviškių pažintinis takas). Žiegždrių geologinį taką renkasi tie, kurie mėgsta aktyvesnį pasivaikščiojimą, nes take yra nemažai nusileidimų, pakilimų, laiptelių.

Pagal lankytojų srautus trečias yra Pakalniškių pažintinis takas Girionyse. "Populiarūs ir tokie parke esantys objektai kaip Pažaislio vienuolynas ar Rumšiškių liaudies buities muziejus bei Mergakalnio apžvalgos aikštelė Dovainonyse. Aplink Kauno marias yra daug įdomių, gražių vietų, lankytojų čia tikrai netrūksta, kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam labiau prie širdies – patogesnė infrastruktūra ar labiau laukinė, mažai žmogaus „nudailinta“ gamta", – dėstė R.Mikitiejeva.