Valstybės kontrolė sukritikavo paramos projektą „Pirk dramblį 2014“, nes Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas jam išleido 164,6 tūkst. litų (beveik 48 tūkst. eurų), o paramos surinko 182,3 tūkst. litų (beveik 53 tūkst. eurų).

Auditoriai konstatavo, kad faktiškai zoologijos sodas gavo 17,7 tūkst. litų (5,1 tūkst. eurų) gyvūnų gyvenimo kokybei, laikymo sąlygoms pagerinti ir kt.

Valstybės kontrolės vertinimu, projektui finansuoti išleistos lėšos galėjo būti panaudotos rezultatyviau ir racionaliau jas tiesiogiai skiriant zoologijos sodo reikmėms finansuoti, o ne sumokant kaip sutartinį atlyginimą privačiai bendrovei už paramos renginio organizavimo paslaugas. Akcijos „Pirk dramblį“ organizavimą zoologijos sodas patikėjo bendrovei „TymDrym“.

„Sutarties su uždarąja akcine bendrove paramos projektui organizuoti sudarymas finansiškai buvo naudingas privačiam sektoriui, bet ne Zoologijos sodui“, - konstatavo auditoriai, atlikę Aplinkos ministerijos auditą.

Taip pat audito ataskaitoje teigiama, kad aplinkos ministras „netinkamai vykdė pareigas“, nes neužtikrino „asignavimų naudojimo rezultatyvumo ir racionalumo“.

Zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas BNS antradienį sakė, kad pernai vykusi antroji akcija „Pirk dramblį“ buvo naudinga sodui ir teigė nesutinkantis su Valstybės kontrolės skaičiavimais.

„Valstybė kontrolė buvo pas mus, tikrai jie tikrino, gilinosi gal jie taisyklingai, bet formuluoja viską kažkaip atvirkščiai (...). Čia yra melas, aš turiu skaičius, jie ne taip sako - 107 tūkst. litų reikia sakyti, tai jau pelnas, taigi apsimokėjo. Net ir dėl 17 tūkst. litų būtų apsimokėję organizuoti, bet sodas dabar gavo 107 tūkst. litų. Jūs suklaidinti“, - aiškino A.Didžiokas.

„Aš ir Valstybės kontrolei sakiau, ir ministerijai, jeigu gilintųsi į tai, kas jiems sakoma, tai žinotų. Negali būti 17 tūkst. litų pliusas, jeigu jau dabar išleista per 100 tūkst. litų vilkų tvorai ir terariumui. Banali aritmetika - negalima daugiau išleisti negu gauni“, - pridūrė jis.

Visgi auditoriai įsitikinę, kad blogai skaičiuoja zoologijos sodas, nes esą neįvertina valstybės paramos projektui.

„Jeigu nebūtų organizatoriams sumokėta biudžeto lėšomis, tai faktiškai pridėtinė renginio organizavimo vertė sudaro tik 17,7 tūkst. litų“, - BNS tikino auditorė Daiva Sakalauskienė.

Anot jos, ministerijos klaida ta, kad skirdama paramą projektui ji neįvertino visų galimų rizikų, kiek bus surinkta lėšų projekto metu.

Šiemet šios akcijos rengti nebeplanuojama.

„Suniokojo „Pirk dramblį“ akciją, trečiais metais tikrai jos nedarysime, nes visuomenės nuomonė jau nekokia, bet sodui buvo ir pirmi metai, ir antri metai pelningi“, - pažymėjo A.Didžiokas.

Aplinkos ministerija savo ruožtu gina sprendimą valstybės lėšomis mokėti už šios akcijos organizavimą. Ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė BNS aiškino, jog apskritai remti 2014 metų akciją nuspręsta po 2013 metų akcijos sėkmės, kai buvo surinkta maždaug 400 tūkst. litų (beveik 116 tūkst. eurų) paramos. Ji taip pat pripažino, kad į 107 tūkst. litų, kuriuos zoologijos sodas nurodo kaip projekto naudą, įskaičiuota 90 tūkst. litų iš ministerijos gautų lėšų.

„Dar kitas momentas yra tas, kad visgi tų akcijų - tiek vykusios 2013 metais, tiek 2014 metais - mes negalime nuvertinti ta prasme, kad išaugo susidomėjimas Lietuvos zoologijos sodu. Didėja ir lankytojų skaičius - jeigu vertintume 2014 metų pirmą pusmetį ir 2015 metų pirmą pusmetį, tai šiemet yra 4 tūkst. lankytojų daugiau negu pernai“, - pridūrė ji.

„Tikimės, kad prie Lietuvos zoologijos sodo, kurio pagrindinė funkcija yra šviečiamoji, populiarinimo prisideda tiek „Pirk dramblį“ koncertai, taip pat ir skelbiami atitinkami straipsniai, pranešimai apie zoologijos sode įsigytus naujus gyvūnus, renovuojamus aptvarus ir panašiai“, - dėstė L.Čaplikaitė-Denisovienė.

Parašyta įvertinti akcijos rengimo kainą, ji sakė, kad „tokie yra įkainiai ir tokia suma atsirado viešųjų prikimų būdu“.

„Pirk dramblį 2013“ akcija yra teisėsaugos akiratyje tiriant galimą prekybą poveikiu stambiu mastu, galbūt vykdytą organizuotos grupės. Pirminiame bylos tyrimo etape buvo atlikta keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje. Vėliau porėmiai vykdyti Aplinkos ministerijoje, valstybės įstaigoje „Regitra“, atliktos kratos 4 bendrovėse, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai paimti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Kelių direkcijoje, Turto valdymo ir ūkio departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir valstybės įmonėje „Infostruktūra“.