Vienintelis reikalavimas, kurį bėgimo dalyviams kėlė organizatoriai – zuikio atributika. Nesvarbu, pūkuotas kostiumas nuo galvos iki kojų ar iš kišenių styrančios morkos tai būtų buvę. Deja, antrąją šv. Velykų dieną prie požeminės perėjos Vilniaus g. lauktų persirengėlių nesutikome – ant šlapio grindinio vidudienį trypčiojo vos keliolika entuziastų kasdieniais drabužiais. Netrukus iš po vieno gobtuvo kyštelėjo merginos skruostas su zuikio ūsais, o ant besišypsančio vaikino galvos įsitaisė du delno dydžio pliušiniai skeltalūpiai.
„Tik darsyk pasitvirtino taisyklė, kad 99 proc. renginio sėkmės priklauso nuo oro, ypač tuo atveju, jei renginys vyksta po atviru dangumi, – dėl „zuikiams“ pakištos „kiaulės“ apgailestavo lenktynių vedėjas Edvinas Vadoklis. – Studentai sau buvo pasiruošę kostiumus. Atsinešė kreidelių išmarginti miestiečių veidus.“
Piešimo priemonės taip ir liko gulėti neliestos. Po skėčiais pasislėpę praeiviai prie studentų stojo ne dėl simbolinės nė kilometro nesiekiančios „Zuikių lenktynių“ bėgimo distancijos nuo Vilniaus g. iki „Miesto sodo“, o dėl aukos, kurią studentai rinko vaikų namų globotiniams.
„Gegužės 13 d. vaikus kviesime į sporto ir laisvalaikio centrą „Oazė“, kur jų lauks koncertas ir įvairios pramogos, todėl kviečiame prisidėti visus norinčius“, – pro šalį skubančią jaunuolių porą stabdė ir papildyti aukų dėžutę simboline suma kvietė savanorė Viltė.
„Zuikių lenktynes“, kurios labiau priminė „Zuikių pasivaikščiojimą“ baigė Kauno kultūros centro šventinis koncertas greta Kauno valstybinio muzikinio teatro. „Zuikiams“ ir lietaus nepabūgusiems miestiečiams lenkėsi grupė „Baltasis kiras“.
„Tikiu, kad šis renginys taps kasmetine tradicija, o per kitas Velykas dangus dalyviams bus kur kas malonesnis“, – entuziazmu ir gera nuotaika tryško E.Vadoklis.
Naujausi komentarai