"Šie vis dar didingai atrodantys rūmai XIX a. pabaigoje buvo vieni iš Kauno tvirtovės svarbiausių administracinių pastatų, kuriuos tyrinėjo žinoma architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Minėtas pastatas – tai 1891 m. pastatyti Kauno tvirtovės štabo rūmai. 1919 m. sausį, Kaunui tapus laikinąja sostine, šis pastatas buvo perduotas ŽŪM", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Danutė Rūkienė.

Anot pašnekovės, ministerija čia veikė iki pat 1940 m. nacionalizacijos. Tiesa, per tą laiką patalpos buvo gerokai išplėstos: pastatas paaukštintas trečiu ir ketvirtu aukštais, jų patalpos padidėjo beveik iki 37 tūkst. kv. m. Dauguma patalpų dekoruotos lietuviškais motyvais. Kiemo rytiniame kampe buvo pastatytas erdvus ministerijos archyvo pastatas (dabar Kęstučio 27C, rekonstruotas). Ministerijos tarnautojų butams 1925 m. kiemo gilumoje pastatytas atskiras pastatas – dabar Kęstučio g. 27A . Beje, tai pirmas Kaune penkiaaukštis namas su liftu. Name buvo šešiolika butų, čia kurį laiką gyveno ir žemės ūkio ministras Jonas Aleksa. Įdomu ir tai, kad tarpukario ŽŪM priklausiusio sklypo gilumoje tebestovi Kauno tvirtovės laikotarpio sandėlis – garažas.

Po Antrojo pasaulinio karo rūmai buvo perduoti Kauno politechnikos institutui. Dar ne taip seniai čia veikė Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakultetas, Transporto problemų institutas.