Anksčiau antradienį ŽŪM paskelbė atliktos analizės duomenis. Pagal juos, ŽŪM perkėlus į Kauną, šiai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų, jų išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o per metus bus sutaupoma bent 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune.

„Suprantu, kad ne tik Vilniuje gyvena protingų žmonių, ne tik čia yra galimybė plėsti verslą, kurti kūrybišką, tvarią, racionalią politiką. Tas sprendimas (perkelti ministeriją į Kauną. - ELTA) grindžiamas pozicija, kad nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje. Dėl to turime sprendimą perkelti ŽŪM, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą į Kauną“, - antradienį žurnalistams teigė žemės ūkio ministras G. Surplys.

Pasak ministro, tai daroma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti atsakingą, naujovišką regioninę politiką.

„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų pasaulyje ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad turi ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris moksliniais, preliminariais skaičiavimais, galėtų didėti iki 1 proc. Kauno bendrojo vidaus produkto.

Taip pat kuriame darbo vietas. Jau esame sulaukę ne vieno ir net ne kelių susidomėjusių žmonių pasiūlymų pereiti į ŽŪM Kaune. Sukuriama daug galimybių Kauno žmonėms - tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Turint omenyje, kad Kaunas yra Lietuvos viduryje, manome, kad tai yra labai stiprus regioninės politikos žingsnis“, - sakė G. Surplys.

Kaip teigė ministras, Kaunas yra Lietuvos žemės ūkio politikos lopšys, kuriame yra daug gerų žemės ūkio specialistų, kurie galėtų praturtinti ŽŪM, nes didžioji dalis darbuotojų ministerijoje yra ne žemės ūkio specialistai.

„Kuriame modernią, judrią 21 a. ministeriją. (...) Toks ministerijos modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir likusias ministerijas“, - pridūrė G. Surplys.

Analizėje skaičiuojama, kad ministerijai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Jei dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m patalpas (30,77 kv. m vienam darbuotojui), tai Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kv. m ploto (13,24 kv. m vienam darbuotojui) patalpų.

„Vien patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o bendrai išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taigi galima sakyti, kad ministerijos perkėlimas atsipirktų maždaug per 5-6 metus“, - sakė ministras ir teigė tikintis, kad Kaune pavyks sukurti modernią, pavyzdinę XXI amžiaus ministeriją.

Jis patikino, kad dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais. Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.

Vasario mėnesį bus skelbiamas patalpų nuomos konkursas. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020 m. pirmą ketvirtį.

Kiek kainuos ministerijos perkėlimas?

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o naujų patalpų nuomotojas paaiškės vasarą, antradienį sakė G. Surplys.

„Vasarį skelbsime patalpų nuomos konkursą – nežinome kur jos bus, bet norime, kad jos būtų centre. Paskelbę konkursą vasario mėnesį tikimės, kad birželį būsime atrinkę patalpų nuomotoją. (…) Planuojame, kad gruodį vyks persikraustymas“, – antradienį ŽŪM surengtoje spaudos konferencijoje teigė ministras.

Pasak jo, skaičiuojama, kad ministerijos perkėlimas kainuos apie 1,13 mln. eurų, o apie 0,3 mln. iš jų planuojama skirti išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms.

G. Surplio teigimu, į naujas patalpas būtų perkelta apie 280 darbuotojų iš ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos.