Spalio 3-4 dienomis vyksta viena svarbiausių žydų religinių švenčių – Jom Kipuras. Nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro visi žydai privalo apsilankyti sinagogoje, o religingiausi visą parą badauja, meldžiasi, rauda ir prašo atleidimo.

"Grėsmingų dienų metu, kaip dar vadinamas Jom Kipuras, Dievas itin atidžiai stebi žmones, jų elgesį, ką gyvenime jie padarė gero ar blogo. Vieni jų bus įrašyti į Gyvenimo, kiti – į Mirties knygą, – prieš prasidedant Jom Kipurui, pasakojo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. – Tą parą mes privalome melstis, raudoti, jei padarėme kažkokius blogus darbus ar suklydome – prašyti atleidimo."

Penktadienio vakare Kauno sinagogoje apsilankė keliasdešimt žydų. Tarp jų – Vilniaus Gaono provaikaitis, rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis, kuris Kaune dalyvavo jau ne vieneriose religinėse apeigose.

Iš Izraelio, Bnei Brako vietovės, kurioje gyvena daug itin religingų žydų ultra ortodoksų, atvykęs rabinas dėvėjo plačią skrybėlę, vilkėjo švarką, po juo – talasą. Išsilavinęs ir labai religingas rabinas nuo viešbučio iki sinagogos atėjo avėdamas tik kojinėmis.

Jom Kipuro metu žydai negali ant savo kūno dėvėti, mūvėti ar avėti daiktų, drabužių, papuošalų, pagamintų iš odos. Tą parą jie negali nieko valgyti, gerti, turėti intymių santykių, teptis kūną kvapiomis medžiagomis ar aliejais, skalbti, naudotis transporto priemonėmis ir net praustis ar valytis dantis.

Grėsmingos dienos, kurių metu žydai apsivalo nuo nuodėmių, vyksta tišrej mėnesio 10 dieną (tarp rugsėjo 14 d. ir spalio 14 d. pagal Grigaliaus kalendorių).

Po raudos ir maldos sinagogoje rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis basomis grįžo į viešbutį, kur meldėsi iki šeštadienio ryto. Po to jis vėl, avėdamas tik kojinėmis, pėsčiomis atėjo iki sinagogos, kur šeštadienį melsis bei raudos nuo 6 iki 20 valandos.

Ir tik pasibaigus Jom Kipuro šventei religingi žydai atsigeria vandens, arbatos, lengvai užkanda, nusiprausia.

Sekmadienį Vilniaus Gaono provaikaitis, lydimas M. Bairako, apsilankys Kauno tvirtovės VII forte, kur rasti nužudytų žydų palaikai.

"Jis apsvarstys ir patars, kur geriau reikėtų perlaidoti rastus holokausko aukų kaulus", – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M.Bairakas.