Jau porą dešimtmečių pačioje Kauno širdyje stūksantis apleistas pastatas greitai atgimimo nesulauks. Savininkai atsitveria tylos siena ir net nenori girdėti klausimų apie garsiai žadėtą pastato rekonstrukciją.

Pažadų nevykdo

Senamiestyje, A.Jakšto g. 5, esanti buvusi žydų ligoninė jau daugiau kaip 20 metų šiurpina kauniečius ir miesto svečius. Turistai nuolat A.Jakšto gatve keliauja į Rotušės aikštę ar Kauno pilies link. Šalia sutvarkytų pastatų, kuriuose įsikūrė Kolpingo kolegija ar restoranas"Pilies sodas", jų akį traukia ir apgriuvęs vaiduoklis.

"Į restoraną užsukę turistai stebisi, kaip pas mus viskas gražu, o šalia toks vaiduoklis stūkso. Jie fotografuoja ir klausinėja, kodėl niekas nesirūpina pastatu, ar savivaldybė griežtai baudžia jo savininkus", – pasakojo "Pilies sodo" administratorė Eglė.

Regis, šis Senamiesčio vaiduoklis pasikeis dar negreitai.

Dar 1995 m. iš šio pastato buvo iškelta ligoninė. Po ilgų teismų su žydų bendruomenėmis pastatas liko savivaldybei.

Miesto valdžia kelis kartus skelbė buvusios žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Aukcione A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė "Tarptautinė skubios medicinos akademija". Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų). Naujieji šeimininkai žadėjo pastatą sutvarkyti iš esmės.

Tuomet įmonės vadovas Nedas Jasinskas tikino, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA bei lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijos, ir kavinė, kviesianti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuojama išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Deja, pažadai taip ir liko pažadais. Pagal pirminius planus, Senamiesčio vaiduoklis turėjo nustoti vaidentis dar 2015 m., tačiau iki šiol jokie rekonstrukcijos darbai nėra prasidėję. Negana to, verslininkai atsitveria tylos siena ir apie ateities planus nenori kalbėtis.

"Situacija nepasikeitė. Kai kas nors pasikeis, tikrai sužinosite. Ši tema jau baigta ir dabar tai nėra aktualu", – telefonu atkirto buvusią žydų ligoninę valdančios bendrovės direktorius N.Jasinskas. Paklaustas apie tolesnius pastato rekonstrukcijos planus, verslininkas tiesiog nutraukė pokalbį.

Suteikė nuolaidų

Savivaldybės tarnautojai tikina, kad verslininkams buvo sudarytos palankios sąlygos tvarkyti paveldo saugomą objektą. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius užsiminė, kad naujiems pastato savininkams buvo padarytos nuolaidos, rengiant  detalųjį planą, tačiau ir tai nepaskatino pradėti darbų greičiau.

"Darėme viską, kad jie tik darytų. Paveldas leido, Statybų inspekcija – taip pat. Norisi, kad išjudėtų, tačiau yra, kaip yra", – apgailestavo N. Valatkevičius.

Kultūros paveldo departamento, Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus pastebėjo, kad iš verslininkų nereikalaujama visiškai atkurti pastato tūrio, nes nuo XIX a. pastato išvaizda gerokai keitėsi. Kol jokie darbai nevyksta, paveldosaugininkai tiesiog prašo laikytis saugumo reikalavimų.

"Esame parašę reikalavimus, kad uždengtų langus ir duris tam, kad būtų saugu. Dabar situacija yra stabili ir niekas nevyksta", – pastebėjo S.Stoškus.

Vis dėlto, jei bendrovė "Tarptautinė skubios medicinos akademija" pradės rekonstrukcijos darbus, turės laikytis tam tikrų paveldosaugininkų nurodymų. Įmonė įpareigota išsaugoti trijų fasadų išvaizdą, kai kurias dekoro ir interjero detales. Taip pat privaloma išsaugoti ir atkastus kelių šimtų metų senumo rūsių skliautus.

Atrado lobių

Vienintelis darbas, kurį atliko investuotojai – į senuosius rūsius įsileido archeologus, kurie buvusioje žydų ligoninėje atrado tikrų lobių. Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius anksčiau pasakojo, kad tyrinėjimai pranoko lūkesčius ir bus labai naudingi mokslui.

"Radiniai įrodo, kad šioje vietoje būta kunigaikščio rūmų komplekso. Radome daug koklių, keramikos dirbinių likučių, buities rakandų, datuojamų nuo XIV iki praėjusio amžiaus", – yra sakęs archeologas.

Jo teigimu, netoli pilies buvo įsikūrusios ne miestui, bet tik kunigaikščiui pavaldžios institucijos, kurios atliko valstybės funkcijas. Pastatų komplekse veikė teismas, įkurtas bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos. "Manoma, kad kunigaikščio institucijoms Kaune buvo skirta apie 15 ha teritorijos", – pasakojo A.Žalnierius.

Kliūna ir buvusi "Ugnės" kavinė

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pritaria, kad Senamiestį bjauroja nesutvarkyti ir apleisti pastatai, tačiau ar jiems skiriami didžiausi mokesčiai, jis nežinojo. Apleistų pastatų sąrašus sudaro seniūnija. Ji ir rūpinasi, ar skirti didžiausius mokesčius, ar ne.

"Dėl žydų ligoninės tiksliai nežinau aplinkybių, tačiau statinys yra privatizuotas. Mano žiniomis, pastato rekonstrukcijos projektas yra suderintas, visi leidimai yra ir darbai galėtų būti atlikti", – tepasakė vedėjas.

Po Senamiestį vaikštinėjantys turistai ir kauniečiai pastebi ir dar vieną vaiduoklį – buvusios "Ugnės" kavinės pastatą (Tomo Raginos nuotr.). Jis taip pat ilgokai stūkso tuščias ir apleistas.

"Žinau, kad prieš porą metų savininkai vaikščiojo į savivaldybę ir norėjo kažką daryti. Kiek girdėjau, buvo kilę nesklandumų dėl juridinių klausimų, nes pastatas nebuvo tinkamai įregistruotas. Savininkai bandė viską įteisinti, tačiau ar dabar ruošiasi, ką nors daryti, neaišku", – tegalėjo pasakyti S.Rimas.

Komentaras

Gintaras Petrauskas

Savivaldybės administracijos direktorius

Tiek Žydų ligoninė, tiek ir buvusi "Ugnės" kavinė išties garbės miestui nedaro. Nesame patenkinti, kad vis dar yra miesto centre tokių skaudulių. Pagrindinis savivaldybės įrankis kovoti su panašiomis piktžaizdėmis – tai nekilnojamojo turto mokesčio neprižiūrimų statinių savininkams padidinimas iki maksimalios įstatymų numatytos ribos. Abiem atvejais tokius sprendimus jau esame priėmę. Objektų šeimininkams pritaikytas maksimalus 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas. Deja, įstatymai kitokių įrankių nenumato, kaip dar galėtume verslininkus ar tiesiog neprižiūrimų būstų savininkus paskatinti tvarkytis.

Kita vertus, Kaune matome vis daugiau gražių pavyzdžių, kaip ilgus metus dūlėję užkonservuoti pastatai pagaliau pradedami tvarkyti. Vienas tokių – vadinamasis "Respublikos" viešbutis, virsiantis moderniu verslo centru. Toks likimas laukia ir daugelio kitų pastatų tiek miesto centre, tiek ir kitose vietovėse. Taigi viliamės, kad lygiai tas pats atsitiks ir su Senamiestyje esančiais objektais – buvusia istorine Žydų ligonine bei restoranu-kavine "Ugnė".