Turto grobstymas

Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešė Susisiekimo ministerija, kurį atlieka Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Bendrovė "Autokausta" įtariama dokumentų klastojimu siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 t frezuoto asfalto.

"Tai itin įžūlaus valstybės turto grobstymo pavyzdys, kurį padėjo atskleisti valstybinės reikšmės keliais besirūpinančių bendrovių darbuotojų atidumas. Visus atliekamus rangos darbus ir ateityje stebėsime itin atidžiai, kad neliktų jokių landų siekiantiesiems pasipelnyti valstybės sąskaita", – "Autokaustos" veiklą įvertino susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Klaidingi dokumentai

Dar praėjusių metų gruodžio 18 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl, kaip įtariama, nusikalstamos veikos. Tai paaiškėjo, kai iš valstybės įmonės "Kelių priežiūra" buvo gauta informacija, kad "Autokausta" galėjo pasinaudoti tikrovės neatitinkančiu buvusios valstybinės įmonės "Kauno regiono keliai" parengtu raštu.

Juo "Kauno regiono keliai", neva atsakydami į bendrovės "Autokausta" paklausimą, ją informuoja, kad frezuotas asfaltas iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Ramučiai–Martinava (ruože nuo pirmo iki 1,4 km) pristatytas į Zapyškio asfalto bazę. Nurodoma, kad į šią bazę "Autokausta" pristatė 3 810 t frezuoto asfalto.

Ministerija skelbė, kad atliekant projekto techninę priežiūrą, 2017 m. gruodžio 7 d. patikrintas Kauno kelių tarnybos Zapyškio asfalto bazės frezuoto asfalto žurnalas. Nustatyta, kad nei iš bendrovės "Autokausta", nei iš kitų šio kelio rekonstrukcijos projekte dirbusių įmonių negauta frezuoto asfalto. Toks faktas neregistruotas žurnale, neaptikta ir važtaraščių.

Paaiškėjo, kad 2017 m. gruodžio 4 d. techninę priežiūrą vykdančiai bendrovei "Problematika" buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys – skenuotas esą "Kauno regiono kelių" rašytas raštas, neegzistuojantis pastarosios bendrovės dokumentų valdymo sistemoje.

Tai itin įžūlaus valstybės turto grobstymo pavyzdys, kurį padėjo atskleisti valstybinės reikšmės keliais besirūpinančių bendrovių darbuotojų atidumas.

"Buvo numatyta konkretų antrinių medžiagų (frezuoto ir išardyto asfalto) kiekį rangovei pristatyti į VĮ "Kelių priežiūra" Kauno padaliniui priklausančią sandėliavimo vietą. Kelių direkcijos darbuotojams, vietoje patikrinus šio įsipareigojimo įvykdymą, konstatuota, kad objekto antrinių medžiagų rangos sutartyje numatytas kiekis VĮ "Kelių priežiūra" Kauno padaliniui priklausančioje sandėliavimo vietoje nebuvo gautas. Pažymėta, kad neįvykdytas "Autokaustos" sutartinis įsipareigojimas, objektas reglamentuota tvarka iš rangovės neperimtas, kol šis įsipareigojimas bus įvykdytas. Situaciją vertiname kaip bandymą pasisavinti valstybės turtą", – dėl ko kilo įtarimai "Kauno dienai" komentavo LAKD specialistai.

Rekonstrukcijos darbus kelio Ramučiai–Martinava ruože bendrovė "Autokausta" vykdė pagal 2016 m. lapkričio 29 d. su LAKD pasirašytą sutartį. Darbai turėjo būti atlikti per devynis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Dangstosi klaida

Bendrovės "Autokausta" direktorius Juozas Kriaučiūnas "Kauno dieną" tikino, kad su mestais kaltinimais nesutinka. Esą vos tik ministerija išplatino informaciją, buvo peržiūrėtos visos sutartys su LAKD. Jose, anot bendrovės direktoriaus, minimi visai kiti skaičiai.

"Kažkas, matyt, neįsigilino ir paleido mūsų įmonės antireklamą, nes tokių faktų niekur nėra, kad kažkas būtų daroma ne taip, kaip priklauso. Man atrodo, kad čia kažkas pasinaudojo situacija ir norėjo apjuodinti įmonę. Peržiūrėjus projektą, pamatėme, kad yra visai toli nuo to, kaip buvo pateikta", – pareiškė J.Kriaučiūnas, tarsi bandydamas mesti akmenį į susisiekimo ministro daržą.

Verslininkas bandė aiškinti, kad šiame kelio ruože esą nufrezuota tik 285 kub. m asfalto. Pagal pirkimo sąlygas, bendrovė turėjo grąžinti tik 106 t – tai sudaro 65 kub. m asfalto. Šis frezuoto asfalto kiekis pristatytas į Zapyškio asfalto bazę. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad likusius 220 kub. m frezuoto asfalto galima naudoti pirmojo asfalto sluoksnio klojimo darbams. Tačiau "Autokausta" nusprendė kloti visiškai naują asfalto dangą. Todėl frezuoto asfalto kiekis liko įmonės reikmėms ir esą galės būti panaudotas laikinų kelių tiesimo darbams.

"Nėra prasmės mums klastoti dokumentų, nes net neturime tokio kiekio grąžinti. Tad nežinau, iš kur atsirado beveik keturios tonos, nes tokių frezuotų asfalto kiekių ten net nebuvo", – sakė "Autokaustos" vadovas.

Bendrovės direktorius tikino, kad dabar visoms institucijoms siuntinės raštus ir turimus dokumentus, kad būtų apginta bendrovės reputacija. Vis dėlto J.Kriaučiūnas kažkodėl į teismą dėl galimo bendrovės šmeižto kreiptis neketina.

"Mes į teismus nelinkę kreiptis, nes ten tik gaišti laiką. Mes dirbame savo darbus, ir tiek", – pridūrė "Autokaustos" direktorius.

Tikrina nuolat

LAKD atstovai informavo, kad šiuo metu su "Autokausta" pasirašytos dar kelios sutartys dėl reikšmingų kelių rekonstrukcijos. Ši bendrovė rekonstruoja kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai 7,472 km ruože esančią sankryžą į žiedinę.

Pasirašyta sutartis dėl Kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožų nuo 89,097 iki 89,182 km, nuo 89,456 iki 89,821 km ir nuo 89,854 iki 90,150 km asfalto dangos paprastojo remonto. Specialistai teigė, kad objektai nuolat kontroliuojami.

"Sutartinių įsipareigojimų vykdymą nuolat kontroliuoja ir užtikrina statinio statybos darbų techninė priežiūra ir atsakingi LAKD darbuotojai. Įstatymo reikalavimai vienodai taikomi visiems rangovas", – atsakė LAKD.

Fiksuojamas brokas

"Kauno diena" primena, kad "Autokaustos" vardas ne kartą skambėjo Laisvės alėjos pirmojo rekonstrukcijos etapo metu. Bendrovei ne kartą kliuvo dėl nekokybiškai atliktų darbų, todėl vėlavo objekto vertinimo procedūros.

Kauniečiai fiksavo nutrupėjusias plyteles, nelygiai sudėtos dangos atvejus. Labai greitai pradėjo ryškėti naujų suoliukų brokas, jie apsitrynė, pradėjo juoduoti. "Autokausta" tikino, kad kreipsis į gamintojus ir pakeis suoliukus naujais.

Nesklandumų vyko ir per pirmą gausesnį lietų. Tuomet rekonstruota Laisvės alėjos dalis tiesiog paskendo balose. Nustatyta, kad po rekonstrukcijos nebuvo išvalyti lietaus vandens surinkimo kanalai. Miestiečius gerokai papiktino ir rugsėjo pabaigoje A.Mickevičiaus ir Laisvės alėjos sankirtoje atsiradusi nemaža duobė.

Dėl nuolat išlendančių rekonstruotos Laisvės alėjos dalies trūkumų tęsėsi ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Dar praėjusių metų balandį Kauno miesto savivaldybė rangovams sudarė defektų aktą, kuriuo nurodė ištaisyti pastebėtus trūkumus, bet lapkritį objektas dar nebuvo iki galo atiduotas eksploatuoti.