Sunegalavo tuo pačiu metu

Kaip jau rašyta, Petrašiūnuose įsikūrusios bendrovės „Akvasanita“, gaminančios granito virtuvines plautuves, direktorius S. Jonika stojo prieš šį teismą dar 2018-ųjų rudenį, kaltinant jį dėl vieno darbuotojo mirties bei kito sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Abu jie liejo minėtas plautuves rankiniu būdu iš dervų, smėlio ir pigmento. Tik šeimos dar nespėjęs sukurti A. P. dirbo plautuvių formuotoju septynerius metus, o jo kolega, trijų mažamečių vaikų tėvas, M. S. – trejus.

Plaučių silikozės simptomus jie pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis.

34-erių A. P. mirė 2015-ųjų gruodį – praėjus vos keliems mėnesiams po netikėtos ligos, pasireiškusios iš pradžių – svorio kritimu, o po to – karščiavimu ir dusuliu. Artimųjų įsitikinimu, plaučių silikozė jam buvo diagnozuota per vėlai, dėl ko jau nepadėjo net dvi plaučių persodinimo operacijos.

Panašius negalavimus pajutęs M. S. kreipėsi į medikus lengvesnėje negalavimų stadijoje, dėl ko šią nepagydomą lėtinę ligą iš pradžių trumpam pavyko suvaldyti.

2018-ųjų spalį teismui atvertus buvusio jų darbdavio bylą, M. S. portalui kauno.diena.lt teigė: „Prieš porą metų man buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Ir sveikata po truputį blogėja toliau.“ Neslėpė tada M. S. ir, kad stovi eilėje dėl plaučių transplantacijos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, ji buvo atlikta M. S. 2021-ųjų pradžioje. Tačiau galimai pavėluotai. Šis daugiavaikis tėvas, miręs tų pačių metų pavasarį, tebuvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį.

Po žinios apie M. S. mirtį jo buvusio darbdavio teisme paskelbta pertrauka, kad į procesą galėtų įstoti naujas nukentėjusysis – visas velionio teises perėmusi jo sutuoktinė.

Pakoreguotas ir kaltinimas S. Jonikai. Šiame jau buvo kalbama apie dviejų darbuotojų mirtis dėl jo kaltės.

Prabilo tik teisme

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, S. Jonika iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tada jis teigė, kad negali būti, jog nepagydomi buvusių jo pavaldinių negalavimai susiję su šių darbo sąlygomis.

Tačiau perduodant šią beprecedentę bylą teismui, S. Jonika jau buvo kaltinamas netinkamai vykdęs savo pareigas, t.y. nuo 2009 m. birželio pabaigos iki 2015 m. lapkričio, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, neorganizavęs jų mokymų bei atestavimo, nevertinęs profesinės rizikos ir nesudaręs saugios bei sveikatai palankios darbo aplinkos. Pareiškus jam ikiteisminio tyrimo metu tokį įtarimą, S. Jonika pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kuriuo kaltinamas S. Jonika, numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Netgi tuo atveju, jeigu ši veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Teisme S. Jonika parodymus davė. Sunkiai besivaldžiusiai A. P. seseriai per juos pasidarė bloga. O M. S., klausydamas buvusio darbdavio parodymų, laikas nuo laiko nevalingai purtė galvą.

Savo parodymus S. Jonika pradėjo nuo to, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Esą jo vadovaujamoje įmonėje įdiegti aukščiausi saugumo standartai, kuriuos jie perėmė iš suomių ir prancūzų, kurie buvo atvykę į Kauną, kad specialiai apmokytų juos, kokias medžiagas naudoti, kad gamyba būtų saugi. Ir jis pats šios įmonės veiklos pradžioje yra dirbęs su tomis pačiomis medžiagomis, įranga ir apsaugos priemonėmis, kaip ir A. P. bei M. S. Ir kažkodėl nesusirgo. Be to, vėliau jų gamybos technologiją dar patobulino Europoje žinomas specialistas iš Vokietijos. O jų naudojamos apsauginės kaukės – vienos patikimiausių pasaulyje. Jomis naudotasi ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo.

Svajūnas Jonika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Prieštaravo pats sau

S. Jonika tikino teismą esą A. P. ir M. S. patys pažeidinėdavo privalomą specialių apsaugos priemonių dėvėjimo jų įmonėje tvarką. Be to, A. P. kurį laiką buvo išėjęs iš jų į brolio įmonę, kur dirbo su dažais. Tačiau, šiai bankrutavus, grįžo atgal. O po šešių metų dėl sveikatos būklės buvo atleistas, nes jų įmonėje nebebuvo tokio darbo, kurį buvo galima pasiūlyti sunegalavusiam A. P.

„Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant“, – teigė S. Jonika, čia pat pridūręs, kad prisipažįsta pražiūrėjęs ir, kaip jo vadovaujamoje įmonėje laikomasi įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo.

Gynėsi teisiamasis ir nuo M. S. kaltinimo, kad šis turėjo dirbti su sena kažkieno jau naudota apsaugine kauke. Anot S. Jonikos, kodėl šią išmesti, jeigu išvalius ji dar tinkama naudojimui? O į kitą M. S. kaltinimą – kad visos ligos prasidėjo pradėjus gamyboje naudoti smėlį iš Ukrainos, kuris ypač dulkėjo, S. Jonika atsikirto, kad su šia medžiaga jiedu su A. P. dirbo tik apie pusmetį. Ir pirmiausiai šią išbandė jų gamybos vadovas su kolega iš įmonės administracijos. Ir taip pat nesusirgo. O medikai esą nustatė A. P. ir M. S. tokias diagnozes tik tada, kai jis šiems atvežė gamyboje naudojamų medžiagų aprašą.

Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant.

„Iš pradžių pas mus buvo per mažai žmonių, kad reikėtų darbų saugos specialisto. O, kadangi aš turėjau tokį pažymėjimą, tai ant manęs viską ir užkabino“, – buvo linkęs akcentuoti S. Jonika. Galiausiai, pasiteiravus jo, kodėl neapskundė sprendimo civilinėje byloje, kurioje M. S. iš jo priteistas 18 tūkst. eurų atlygis, teisiamasis tikino, kad pirmiausiai jo advokatas jam nepasakęs, kad galima šį sprendimą skųsti. O antra – vaikščiojimas po teismus su advokatais jam kainuoja daugiau, negu minėti priteisti pinigai.

Šokiravo ir gynybos metodai

S. Jonika gina advokatas Gintaras Černiauskas. Ir šio pasirinkta gynybinė taktika yra viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai užsitęsė šios bylos nagrinėjimas.

Pavyzdžiui, buvo S. Jonika su G. Černiausku pareiškę teismui prašymą dėl leidimo pasinaudoti velionio A. P. duomenimis vienos Lenkijos ekspertinės įstaigos specialistams, kad šie pateiktų savo išvadą dėl jam nustatytos diagnozės ir gydymo teisingumo. Esą mūsų medikai ir ekspertai, konstatavę jam plaučių silikozę, yra nekompetetingi. Nors byloje tuo metu buvo atlikti net šeši Lietuvos ekspertų bei jiems talkinusių gydytojų pulmonologų tyrimai ir visi jie konstatavo tą patį.

Nurodė tada S. Jonika su savo advokatu teismui ir konkrečią Lenkijos įstaigą, kuri turėtų revizuoti Lietuvos specialistų išvadas. Ir tai taip pat kėlė tam tikrų įtarimų. Jau nekalbant apie tai, kad gavus S. Jonikai palankias šios įstaigos išvadas, kiti proceso dalyviai – prokurorė ar nukentėjusieji su savo atstovais galėtų pareikšti norą, kad Lenkijos ekspertų išvadas revizuotų kurios nors kitos užsienio valstybės specialistai. Ir taip šis teismo procesas galėtų tęstis amžinybę, nors iki senaties už S. Jonikai inkriminuojamą nusikaltimą tuo metu dar buvo toli. Tačiau dabar – jau ranka paduot. Ji sueina šių metų lapkritį, iki kurio bylą nagrinėjantis teisėjas Alvydas Rimkevičius privalo priimti sprendimą, nes priešingu atveju teks atleisti S. Joniką nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties.

A. Rimkevičius minėtą S. Jonikos ir jo advokato prašymą atmetė. Po ko teisiamasis pareikalavo paties teisėjo, esą neleidžiančio jam gintis, nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo. A. Rimkevičius to nepadarė. Tačiau vėliau kilo ne vienas įtarimas, ar jis pats nevilkina šios bylos, žinoma, su teisiamojo ir jo advokato pagalba, šiems pareiškiant vis naujų prašymų ir A. Rimkevičiui juos tenkinant.

Kaip jau rašyta, bandė A. Rimkevičius išprašyti iš šio viešo teismo proceso ir portalo kauno.diena.lt žurnalistę, nes jam nepatiko, kad jį, ateinantį į posėdį, nufotografavo šios atsivestas fotografas. Nors S. Jonikos prašymą, kad šis teismo procesas būtų neviešas, A. Rimkevičius ir buvo atmetęs.

Atlyginta tik dalis žalos

Galiausiai šiandien šioje sunkiai girgždančioje byloje prasidėjo baigiamosios kalbos, per kurias prokurorė Auksė Lipkevičienė pasiūlė 58-erių S. Jonikai puspenktų metų laisvės atėmimą. Nepaisant to, kad jis yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai ir nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas, priskiriamas neatsargiems, tačiau jo pasekmės – sunkios: mirė du jauni vyrai, liko neužauginti mažamečiai vaikai bei tėvai, kuriems jie senatvėje būtų buvę ramsčiu.

Kaip vienas iš įrodymų, kad S. Jonika netinkamai organizavo darbuotojų sveikatos apsaugą, buvo prokurorės pateikti faktai apie dar keliems jo pavaldiniams diagnozuotas įvairias plaučių ligas.

„Priežastinis ryšys tarp to, ko teisiamasis, būdamas darbdaviu, nepadarė, nors privalėjo padaryti, ir pasekmių yra akivaizdus. Kaip akivaizdu ir tai, kad šioje įmonėje kurį laiką bei pakankamai veikė pavojingi sveikatai veiksniai. Ir visai tai nebuvo kontroliuojama. O situacija, remiantis gynybos pateiktais dokumentais, pasikeitė jau šiems darbuotojams susirgus“, – tokią priežastinę įvykių grandinę, kurią vainikavo jos pasiūlyta bausmė S. Jonikai, dėliojo prokurorė.

Ji siūlė teismui pilnai tenkinti ir byloje esančius ieškinius. Kaip savo baigiamojoje kalboje teigė M.S. sutuoktinę atstovaujanti advokatė, byloje esantį 15 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė dar pats M.S.

Akivaizdu ir tai, kad šioje įmonėje kurį laiką bei pakankamai veikė pavojingi sveikatai veiksniai.

A.P. artimuosius atstovaujančios advokatės teigimu, šioje byloje jie ieškinių nepareiškė. Nes šie jiems buvo priteisti dar 2018-aisiais – civilinėje byloje, pradėtoje jau po A. P. mirties. Nors įvairių instancijų teismai vienas kito sprendimus keitė, galiausiai A. P. tėvams, seseriai ir jo buvusios gyvenimo draugės, šiai taip pat netrukus mirus, tėvams bendroje sumoje buvo priteista 90 500 eurų neturtinė žala.

Kitame posėdyje, kuris numatytas po mėnesio, baigiamosios kalbos bus tęsiamos. Dar liko išklausyti vieną iš nukentėjusiųjų atstovę, S. Jonikos bei UAB, kuriai jis vadovauja iki šiol, advokatus ir patį teisiamąjį. Ir tikėtis, kad teisėjas A. Rimkevičius suspės paskelbti savo sprendimą dar iki nugaron alsuojančios senaties.