Neeilinė naktis
Kaip jau rašyta, Policijos departamento suvestinės apie išskirtiniausius pernykštės birželio 27-osios kriminalus šalyje pranešė, kad vos prasidėjus minėtai parai – apie 00.45 val. į 63-ejų metų moters butą Kaune, K. Griniaus gatvėje, atėjęs trejais metais jaunesnis vyras susprogdino granatą. Sprogimo metu nukentėjo ir jis, ir bute buvęs 55-erių metų vyras. Abu jie paguldyti į ligoninę.
Ekspertai konstatavo, kad minėtame daugiabutyje buvo susprogdinta didelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos skeveldrinė granata. Tačiau, laimė, kad ištraukus apsauginį jos kaištį su žiedu, sprogimo jėga buvo nukreipta į grindis, dėl ko sunkesnės pasekmės nekilo. Konkurentui sprogimo metu tik nesunkiai, pagal teismo medicinos ekspertų klasifikaciją, sutrikdyta sveikata. Tačiau apgadintos buto koridoriaus ir kambario grindys, sienos, lubos, baldai, daiktai bei langų stiklo paketai.
Buto savininkė patirtus nuostolius įvertino daugiau kaip 6 tūkst. eurų, kuriuos jai atlygino draudimas, prašantis priteisti šią sumą iš R. Buračo, kaltinamo dėl pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių arba sunkiai sutrikdyti jų sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu bei neteisėto disponavimo sprogmenimis ir šaudmenimis.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinė tada pranešė, kad jos ugniagesiams gelbėtojams tąnakt ne tik apie porą valandų budėjo K.Griniaus gatvėje per policijos įvestą saugumo užtikrinimo priemonių planą „Skydas“, bet po to dar vyko kartu su policija į kitą Vilijampolės daugiabutį, jau esantį Bajorų gatvėje, kuriame gyvena R. Buračas. Jo gyvenamoje vietoje atlikta krata, per kurią buvo rasti ir paimti du pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai.
Buvo sunku patikėti
Portalo kauno.diena.lt fotografui lankantis pernykštės birželio 27-osios ryte K. Griniaus gatvės penkiaaukštyje, kuriame įvyko incidentas su granata, jokių išorinių šio išpuolio požymių nesimatė. Tik vieno jo ketvirtojo aukšto buto durys buvo užplombuotos policijos.
Greitosios pagalbos medikai, vykę tada į minėtą butą, portalui kauno.diena.lt teigė, kad pirminės vieno iš jame rastų vyrų apžiūros metu konstatuotos paviršinės skeveldrinės veido žaizdos. Kitą sprogimas buvo apkurtinęs.
Daugiabučio gyventojai žiniasklaidai pasakojo, kad vieną iš jų medikai išnešė iš buto neštuvais, o kitas išėjo pats.
Pasak greitosios medikų, buvo trumpam apkurtusi ir buto savininkė, tačiau ši vykti į gydymo įstaigą atsisakė.
Teigta, kad savavališkai iš Kauno klinikų pasišalino ir laikinai tada apkurtęs R. Buračo konkurentas. Valstybinė ligonių kasa yra taip pat pareiškusi B. Buračui 242,76 eurų ieškinį – dėl konkurentui tada suteiktos būtinos medicinos pagalbos.
Nei pastarasis, nei buto savininkė jokių ieškinių R. Buračui nepareiškė.
Teisiamojo versija
Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, R. Buračas savo kaltę pripažino. O prokurorės pagarsinto kaltinamojo akto esmė buvo tai, kad, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos, jis minėto K. Griniaus gatvės buto koridoriuje dėl keršto ir pavydo susprogdino granatą, dėl ko kitam buto šeimininkės svečiui plyšo ausų būgneliai ir padarytos daugybinės žaizdos blauzdoje.
Tačiau, pradėjęs duoti parodymus, R. Buračas jau teigė, kad nieko nužudyti nesikėsino, o bandė nusižudyti pats, bet, kadangi tai darė pirmą kartą, sudrebėjo jo ranka ir granata iš šios iškrito, sujaukdama visus jo planus.
Tiesa, savo parodymus, R. Buračas pradėjo skambiu pareiškimu, kad jie buvo su buto, kuriame viskas įvyko, šeimininke meilužiai. Ir pateikė teismui tokią įvykių, už kuriuos teisiamas, versiją: vakare pietaujant su minėto buto šeimininke, jiedu išgėrė tik po šimtą gramų degtinės. Tačiau netrukus vakaro idiliją sudrumstė buto šeimininkei vėl ėmę skambinti telefoniniai sukčiai, jau kartą išvilioję iš jos 8 tūkst. eurų. Dėl tokių jų skambučių, siūlant pirkti kriptovaliutą, jiedu pykdavosi ir anksčiau, tačiau buto šeimininkė į jo žodžius, kad tai – sukčiai, nekreipė dėmesio. O tą vakarą pasikvietė telefonu į pagalbą kažkokį kitą vyrą, dėl ko po apsižodžiavimo su buto šeimininke jis pasiėmė šios telefoną – kad ji vėl netaptų sukčių auka. Ir išėjo į namus, į kuriuos netrukus jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris jį necenzūriškai išplūdo dėl savivalės su svetimu telefonu, dėl ko jis supykęs pasiėmė iš spintos granatą ir vėl patraukė į minėtą K. Griniaus gatvės butą, kurį buvo prieš kurį laiką palikęs. O ten rado tą asmenį, kuris jį išplūdo. Tačiau visiškai nebesusivaldė, kai pasiteiravus buto šeimininkės, su kuo ji ketina būti toliau, ši atsakė, kad su minėtu vyru. „Tada aš pasakiau: „Raguotas nevaikščiosiu ir išsitraukiau iš kišenės granatą“, – teigė R. Buračas. Tačiau, anot teisiamojo, po patirto fiasko jo vos nepribaigė lentą nusitvėręs buto šeimininkės svečias, ėmęs talžyti jam per galvą, dėl ko jis buvo praradęs sąmonę.
„Buvau afekto būsenos po trijų valandų radęs pas savo mylimą moterį kitą vyrą, dėl ko ir nuvažiavo stogelis“, – maždaug toks buvo R. Buračo pasiteisinimas. O minėtą granatą jis teigė radęs prieš pusmetį iki šių įvykių savo daugiabučio, kuris tuo metu buvo renovuojamos, rūsio bendro naudojimo koridoriuje, kuriame buvo sukrautos šiukšlės iš visų sandėliukų. R. Buračas teisinosi priglaudęs šią granatą, nes yra pusiau ukrainietis – iš mamos pusės. Tuo tikslu, jeigu ateitų rusai. Turėjo teisiamasis pasiteisinimą ir dėl per kratą jo bute rastų šovinių: „Tai prisiminimas apie mano, jau amžinatilsi, tėvelį, kuris buvo medžiotojas, atidavęs 1991 metais savo šautuvą tiems, kurie saugojo Seimą.“
Nukentėjusiosios tiesa
Po R. Buračo parodymų vadinamoji jo meilužė viešai jam priekaištavo, kad jis – per daug įsivaizduojantis melagis, leidžiantis sau ją šmeižti, nes jie pastaruosius porą metų bendravo tik dėl teisiamojo priglausto jos katino, kuris nesugyveno su jos šunimi. T.y. visas jų bendravimas buvo grįstas tuo, kad ji pirkdavo savo buvusiam katinui maistą ir perduodavo jį R. Buračui.
O tą vakarą vakarojant su pastaruoju jai iš tikrųjų ėmė skambinti sukčiai, dėl ko ji paskambino kitam savo pažįstamui, kurį tada matė vos antrą kartą.
Buto šeimininkė teigė ne viską iš to vakaro kulminacijos atsimenanti. Pavyzdžiui, ar tikrai R. Buračas jos klausė, ką ji pasirinko? „Tačiau jis nepaklausė, kas yra kitas vyras, kurį rado mano bute, – gal mano pusbrolis? Ir neturėjo jokios priežasties jam pavydėti!“ – dėstė savąją tos nakties įvykių versiją buto šeimininkė.
Ji teigė, kad nemačiusi ir, kas įvyko buto koridoriuje, kuriame jai, paėmus ant rankų šunį ir nuėjus į svetainę, liko abu jos svečiai. Tačiau netrukus išgirdo „bumbt“, kurį lydėjo dūžtantys stiklai ir pasirodęs dūmų kamuolys. O po kurio laiko išbėgus į koridorių, R. Buračas sėdėjo prie lauko durų ir iš jo čiurkšlėmis bėgo kraujas. Komoda, prie kurios sprogo granata, buvo subyrėjusi į šipulius, o parkete buvo išmušta didžiulė skylė. Tuo tarpu kitam jos svečiui skeveldros buvo sulindusios į blauzdą.
Raguotas nevaikščiosiu ir išsitraukiau iš kišenės granatą.
Tačiau, prokurorės prašymu, pagarsinus šios nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjo, kad R. Buračas jau du kartus iki tos nakties įvykių buvo jai grasinęs. Kartą, būdamas neblaivus, jai besisvečiuojant jo namuose, ištraukė kartotinę dėžę su granatomis ir, teigdamas, kad yra tarnavęs Afganistane, kur žudė žmones, grasino, jog užmuš ir ją. Tačiau ji tada į policiją nesikreipė, nes manė, kad tos granatos – žaislinės, o ji, nors ir turi aukštąjį medikės išsilavinimą, ne kažin ką apie tai supranta. Kitą kartą, jau svečiuodamasis pas ją, R. Buračas buvo įrėmęs jai į kaklą peilį. Tada ji į policiją kreipėsi, bet vėliau, R. Buračo prašymu, pareiškimą atsiėmė, dėl ko pareigūnai jai skyrė baudą.
Konkurentas dėjo akcentus kitur
Kitas nukentėjusysis teismui teigė sulaukęs tą vakarą buto šeimininkės skambučio su prašymu padėti, nes ją terorizuoja kažkokie veikėjai. Ir buvo atvežtas draugo pas ją į namus. O paaiškėjus, kad R. Buračas, kurio nebuvo iki tol matęs, pasisavino jos telefoną, paskambino apsivogusiam ir liepė telefoną grąžinti. Tačiau esą nebuvo jokio konflikto ir netrukus R. Buračas telefoną atnešė. Tačiau išeidamas pagrasino, kad jam tai geruoju nesibaigs. „Matyt, pamatė, kad su manim fiziškai nesusidoros“, – buvo linkęs daryti tokią prielaidą iš tikrųjų dvigubai už teisiamąjį stambesnis antrasis nukentėjusysis.
Anot jo, po kurio laiko R. Buračui grįžus ir ėmus skambinti į duris, buto šeimininkė prašė šių neatidaryti Tačiau jis atidarė ir pamatė svečio rankoje suspaustą granatą, iš kurios rūko dūmai. „Netrukus ji buvo paridenta man tarp kojų. Tačiau esu buvęs kariškis, todėl spėjau pačiupti tai padariusįjį ir juo prisidengti nuo sprogimo“, – pasakojo teismui minėtas nukentėjusysis.
Pagarsinus jo parodymus, duotus iš karto po tos nakties įvykių, paaiškėjo, kaip jis tada teisinosi, kodėl, R. Buračui susprogdinus granatą, stvėrė vieną į šipulius subyrėjusios komodos lentą ir sudavė pastarajam per galvą. „Pagalvojau, kad jis gali turėti ir daugiau granatų“, – tada teigė šis nukentėjusysis.
Ir R. Buračas, ir nuo jo nukentėjęs konkurentas jau buvo žinomi policijai ir iki šio įvykio.
Spalvingesnė – nukentėjusiojo biografija. Jis teistas ir už tyčinį sunkų kūno sužalojimą, ir už sukčiavimą naudojantis suklastotomis užsienio bankų kortelėmis. Tada jis buvo tituluojamas žiniasklaidos kaip vienas garsiausių Lietuvos kreditinių kortelių aferistų. O pastaruoju metu jis buvo siejamas ir su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms.
Granatą susprogdinusio R. Buračo kriminalinė biografija skurdesnė. Prieš penkerius metus jis sietas „tik“ su nežymiu šeimos nario sveikatos sutrikdymu bei grasinimu nužudyti. Tačiau, kaip teigta prokuratūros pranešime perduodant bylą teismui, oficialiai yra neteistas.
Įkalinimas neišvengiamas?
Nors prokurorė buvo prašiusi po granatos susprogdinimo R. Buračą suimti, Kauno apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad jis – neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, davė parodymus ir nėra duomenų, jog gali daryti naujus nusikaltimus ar kelti grėsmę, nes jo padaryta nusikalstame veika – greičiau atsitiktinumas negu sistemingumas, minėtą prokurorės prašymą atmetė. Tačiau skyrė R. Buračui intensyvią priežiūrą uždedant apykoję ir leidžiant tik keturias valandas per parą išeiti iš gyvenamosios vietos, išskyrus būtinybę vykti pas medikus ar pas teisėsaugininkus. Ši kardomoji priemonė galioja jam iki šiol.
O šiandien šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje įvyko baigiamosios kalbos. Nors vien už pasikėsinimą nužudyti du žmones arba sunkiai sutrikdyti jų sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, prokurorė siūlė skirti R. Buračui už visus tris jam inkriminuojamus nusikaltimus subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas, per kurį labiausiai nukentėjo pats teisiamasis, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, tai – pirma R. Buračo akistata su Temide.
Tuo tarpu pastarojo advokatė, skirta valstybės, nepaisant, kad prokurorė siūlė jos ginamajam beveik minimalią grėsusią bausmę, teigė, kad ir ši – per griežta ir prašė skirti dar švelnesnę. Nors Lietuvos įstatymai už tokį nusikaltimą, kuriuo kaltinamas R. Buračas, bausmės vykdymo atidėjimo nenumato.
Pats teisiamasis, suteikus teisę į paskutinėį žodį, dėl prokurorės siūlomos bausmės nepasisakė. Tik pakartojo, kad bandė pakelti ranką tik prieš save.
Teismas planuoja skelbti savo sprendimą, kokios bausmės nusipelnė R. Buračas, birželio viduryje.

Naujausi komentarai