Teisėsaugos dėmesys

Per ganėtinai ilgą finansinių rinkų istoriją nuolat atsirasdavo įvairių aferistų, kurie sugalvodavo, kaip pasipelnyti mulkinant kitus.

Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Panašiu modeliu Lietuvoje veikė liūdnai pagarsėję "Sekundės" bankas, "Litimpex" bankas, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, EBSW ir kiti. Kol prie durų nenusidriekė tūkstantinės kreditorių eilės, atrodė, kad jų klestėjimui nebus pabaigos. Milijonai litų atkurtos nepriklausomybės pradžioje prapuolė, nelaimėliais palikę tūkstančius lengvo praturtėjimo pyragu patikėjusių lietuvių.

Ne mažiau gardus pyrago kąsnis suviliojo šiandienos investuotojus į mažosios bendrijos "Pagirių sodžius" veiklą. Iš pirmo žvilgsnio maitinimo, apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas siūlanti Kauno rajono mažoji bendrija panaši į bendruomenės tradicijų puoselėtojus, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) susidomėjo kita, oficialiai neregistruota, įmonės veikla.

Neseniai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėliojasi finansinei piramidei būdingi štrichai. Aferos principas – iš vieno imi, kitam truputį duodi, kad ramesnis būtų, iš dar kitų imi, tiems pirmiesiems truputį nubarstai. Kažkokią dalį gavusieji įsivaizduoja, kad čia ir yra tos žadėtos palūkanos.

Pareikšti ir įtarimai, tačiau ne "Pagirių sodžiaus" valdytojai Donatai Antaninai Štuopienei, o galbūt faktinėms šios bendrijos valdytojoms D.A.Štuopienės dukroms Rūtai Remeikei ir Rasai Lebedevienei.

Įtariama, kad moterys apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, piktnaudžiaudamos kitų asmenų pasitikėjimu, melagingai žadėdamos investuoti iš fizinių asmenų gautus pinigus ir jiems mokėti palūkanas. Buvo žadama investuoti į užsienio šalių fondus: "Atlantic Global Asset Management", "Questra World", "QW Lianora Swiss Consulting SA", "Five Wids Asset Management" ir kitus investicinius fondus.

Susitikimus ignoravo

Vienos iš įtariamųjų R.Lebedevienės pavardę visuomenė išgirdo maždaug prieš dešimt metų, kai į politinę areną įžengė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Spaudos puslapiuose ėmė mirgėti straipsniai, o juose beveik visada minima anksčiau niekam negirdėta R.Lebedevienės pavardė.

Šią partijoje veiklią moterį imta vadinti kone tiesiausia mafijos jungtimi su tuomete valdžia. R.Lebedevienės sutuoktinis –  Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra "tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadinamas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras".

Buvo skelbiama ir tai, kad partijoje R.Michalskis esą turėjo nemažą pripažinimą. Jo žmona R.Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo Rūta Remeikė (tuo metu turėjusi kitą pavardę – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

"Dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Esu pasižadėjusi nekalbėti. Be to, telefoninių pokalbių yra klausomasi. Labiau norėčiau pakalbėti akis į akį", – "Kauno dienai" telefonu šiomis dienomis dėstė R.Lebedevienė. Tačiau moters norui nepavyko išsipildyti ne dėl "Kauno dienos" kaltės. Dar iki sutarto susitikimo R.Lebedevienė paliko labai užsiėmusios moters įspūdį: tai negali kalbėti, tai vairuoja, tai vėl negali kalbėti, o sutartą susitikimo dieną moteris išvyko į Vilnių.

Labai panašiai reagavo ir R.Lebedevienės sesuo dvynė R.Remeikė. "Aš irgi noriu su jumis pasikalbėti, nes žinau, kad klausinėjate mano..." – atrodė, kad pokalbio su "Kauno diena" nesikratė R.Remeikė. Tačiau sutikusi į redakciją atvykti tą pačią dieną, kurią buvo sutarta ir su R.Lebedeviene, moteris nepasirodė.

Viliojo dosnios palūkanos

Nuo anksčiau Lietuvoje veikusių finansinių piramidžių pastaroji Kauno rajono kompanija skyrėsi kuklumu ir naudojosi reklamos būdu "iš lūpų į lūpas". Galimybe investuoti ir dosniomis palūkanomis susigundžiusi kaunietė (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo buvusi pakviesta į seminarą, kuriame pristatytos investavimo galimybės.

"Susirinko protingi, gražūs, gražiai apsirengę žmonės, kurie iš karto investavo. Aš iškart neinvestavau. Kadangi nelabai moku, tai Rūta (R.Remeikė – red. past.) pasiūlė pinigus pervesti į jų bendrovę, o vėliau ji investavo į kitas kompanijas", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietė.

Moteris tikino, kad viskas atrodė gana įtikinamai. Ji turėjo savo prisijungimo kodus, matė įneštų pinigų sumą, kaip kas mėnesį esą auga jos investuota suma. Kaunietė neslėpė, kad žadamos palūkanos buvo viliojančios. Moteris tikina investavusi beveik 20 tūkst. eurų, o po metų turėjo gauti 60 tūkst. eurų.

"Tai ar gali nenorėti? Be to, man atrodė, kad tame seminare buvo žinomi, protingi žmonės. Jie patikėjo, todėl ir man nebuvo sunku apsispręsti", – savo ryžtą investuoti moteris dabar jau vertina kritiškai.

Mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų. Metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst eurų.

2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė po metų taip ir nesulaukė nei palūkanų, nei atgavo investuotą sumą. Moterį piktina žinia, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas. Dabar moteris tikisi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – rimtas šansas susigrąžinti rizikingą investiciją.

Vis dar tikintys bendrovės veiklos nauda liudytojai pasakoja davę eurus ir eurais gavę palūkanas. Tačiau, negavę palūkanų ir neatgavę įdėtų pinigų, jau suprato, kad juos apgavo. Būtent dėl tokių asmenų įsisiūbuoja ikiteisminis tyrimas. Teisėsaugininkų turimais duomenimis, nukentėjusių arba nepatenkintų nėra tūkstančiai, o kelios dešimtys. Yra ir neturinčių jokių pretenzijų.

Dalyvavo ir politikas

Tarp pretenzijų "Pagirių sodžiui" neturinčių asmenų – ir buvęs Kauno rajono tarybos narys Antanas Makarevičius. Politikas neslėpė žinantis įmonę "Pagirių sodžius". "Negaliu jos nei kaltinti, nei girti. Tai buvo mano apsisprendimas. Kiekvienas pasirenkame ir dėl pasirinkimo galime kaltinti tik save. Ta bendrovė man nieko nežadėjo. Aš juk mačiau, ką daviau, ir mačiau, kur lendu. Ir verkti norisi, ir juokas ima", – nesiplėtė A.Makarevičius.

Buvęs Kauno rajono tarybos narys A.Makarevičius neigia įtariamosioms padėjęs ieškoti klientų ir teigia pats praradęs nemenką sumą.

Politikas A.Makarevičius neprasitarė, su kuria iš sesių dvynių bendravo dėl investavimo. Neprasitarė ir dėl pagalbos įtariamosioms, ieškant norinčiųjų investuoti. "Ar padėjau "Pagirių sodžiui" ieškoti naujų klientų investavimui? Tikrai ne, nepadėjau ir neieškojau", – bet kokią pagalbą neigė Kauno rajone buvęs įtakingas politikas, anksčiau vadovavęs Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai įstaigai "Ekoagros" A.Makarevičius.

Tiesa, "Kauno dienai" teisėsaugininkai neoficialiai prasitarė, kad turima duomenų, jog tarp politiko ir finansinėmis machinacijomis įtariamų seserų būta glaudesnio bendradarbiavimo.

"Pati bendrovė man nieko nežadėjo. Aš supratau, kad tai ne jų valioje ir ne nuo jų priklauso. Čia kaip loterija – laimi arba ne. Na, čia gal aš perdėjau, nes juk mes visi žinome tuos investicinius fondus", – kritikos sau negailėjo politikas.

Jis priminė dar nesenas bankų istorijas. "Garantijų ir bankuose nėra. Į "Snorą" taip pat dėjome pinigus, valstybė tą banką skelbė geriausiu metų banku, o jis ėmė ir bankrutavo. Ta bendrovė gal pati nusvilo, o gal per daug užsimojo. Nežinau. Manęs niekas neįtikinėjo, niekas nevertė manęs nieko daryti. Nepilkite druskos – ir taip skauda", – juokais nemalonią situacija stengėsi nuleisti A.Makarevičius.

Ikiteisminiame tyrime atsiskleidžia ir gerokai įžūlesni eurų investavimo įpročiai. Faktinės "Pagirių sodžiaus" vadovės R.Lebedevienė ir R.Remeikė nesikuklindamos, kaip įtariama, rinko iš žmonių grynuosius pinigus ir nesivaržydamos žarstė dosnius pažadus.

Kai kurie suvilioti investuotojai iš pradžių duodavo mažiausią įnašą – 90 eurų. Vėliau įsidrąsindavo ir jau atnešdavo 290 eurų. Šias sumas prikalbinti investuotojai tikina ponioms nešę grynaisiais. Galima tik spėlioti, ar užsimezgęs pasitikėjimas paskatino ryžtis ir 7 tūkst. investicijai. Kai laukimas atgal grįžtančios gerokai išsipūtusios sumos apkarto, viena kaunietė neslepia atgavusi kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Seserų veikla

Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų. Mokėjimo paskirtyje pervedusieji nurodė "įnašas į AGAM" arba "įnašas į Five Winds".

FNTT pareigūnai jau nustatė, kad į "Pagirių sodžiaus" banko sąskaitą maždaug per metus įvairūs fiziniai asmenys sumokėjo beveik 225 tūkst. eurų.

Tiems patiems asmenims iš mažosios bendrijos sąskaitos buvo pervesta didesnė nei 45 tūkst. eurų suma. Per maždaug 10 mėnesių mažoji bendrija iš banko sąskaitos išsigrynino beveik 41 tūkst. eurų.

Ikiteisminiame tyrime gula duomenys, kad realiai "Pagirių sodžiaus" buhalterinę apskaitą tvarkė R.Lebedevienė, kuri esą valdo ir vieną iš "Pagirių sodžiaus" sąskaitų, o sąskaitą kitame banke esą valdo R.Remeikė.

Rekvizitai Lt. skelbia, kad Pagirių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas iki šiol eina Rūta Pusvaškienė, t.y. dabartinė R.Remeikė. Bendruomenės centre dirba vienas apdraustas darbuotojas, o skola "Sodrai" siekia beveik 2 tūkst. eurų. Registrų centras oficialiai Pagirių bendruomenės centrą vertina kaip piktybiškai dvejus ar trejus metus finansinių ataskaitų neteikiančią įmonę.

R.Lebedevienės vardu yra registruota ir kita įmonė, kuri užsiima prekyba automobiliais. Tyrėjams kol kas neužkliuvo pastaroji žinomos moters įmonė, nes ne į šios firmos veiklą investuojami žmonių sunešti pinigai. Tačiau įmonės biografijoje yra finansinius nesutarimus atspindinčių bylų.

Nuo 2009 m. R.Lebedevienės įmonei teko keturis kartus minti teismų slenksčius dėl skolos priteisimo ir būti atsakovais, tris kartus įmonei grėsė bankroto bylos iškėlimas.