Ėmė ir naudojosi

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Jame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30 asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.

"Kauno diena" rašė apie dosniu investavimo pyragu žmones svaiginusias seseris dvynes – Rasą Lebedevienę ir Rūtą Remeikę. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno rajone verslininkėmis ir patyrusiomis investuotojomis aplinkiniams prisistatinėjusios moterys žadėdavo žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių fondus.

FNTT pareigūnų surinktais duomenimis, įtariamosioms įvairias pinigines sumas per banką pervedė 23 fiziniai asmenys, dar septyni asmenys perdavė investuoti skirtus grynuosius pinigus.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikantis Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Laimonas Petreikis informavo, kad pirmas posėdis įvyko.

190 tūkst. eurų – tokią sumą moterys įtariamos išviliojusios iš patiklių asmenų.

Didelės vertės svetimo turto įgijimu kaltinamos R.Lebedevienė ir R.Remeikė kaltomis neprisipažino. Moterys tikino pačios tikėjusios užsienio investicinių fondų žarstomomis dosniomis palūkanomis ir pačios investavusios pinigus.

Tačiau tyrėjams neprireikė užsienio valstybių teisinės pagalbos aiškinantis minimų fondų teisėtumą dėl vienos paprastos priežasties – į moterų nurodytą neva investuoti skirtą mažosios bendrijos "Pagirių sodžiaus" sąskaitą susidomėjusių investuotojų pervesti pinigai į investicinius fondus net nebuvo pervedami.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į kaltinamųjų ar jų artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.

Mokėsi investuoti

R.Lebedevienės ir R.Remeikės tariamo investavimo principai panašūs į finansinėmis piramidėmis vadinamas machinacijas. Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, seserys pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Tyrėjams moterys sakėsi netgi vykusios į jų minimų investavimo fondų pristatymus užsienyje, kad galėtų pačios įsitikinti pristatoma investavimo nauda.

Melagingais pažadais patikėjusių žmonių buvo prašoma norimą investuoti pinigų sumą pervesti į mažosios bendrijos "Pagirių sodžius", kuri priklausė moterų mamai, sąskaitą arba paduoti grynuosius pinigus. Abiem atvejais piniginės operacijos buvo atliekamos be jokių tai pagrindžiančių dokumentų.

Mažosios bendrijos "Pagirių sodžius" oficiali valdytoja nurodoma Donata Antanina Štopienė – R.Lebedevienės ir R.Remeikės mama. Vieša informacija apie mažosios bendrijos darbuotojus nenurodoma. Kaip ir tai, kokią veiklą "Pagirių sodžius" vykdo. Anksčiau buvo skelbiama, kad "Pagirių sodžius" teikia maitinimo, apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas.

FNTT pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pinigų medis

Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas.

Mulkinami investuotojai "Kauno dienai" buvo pateikę tokią pelningumo statistiką: mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti – 90 eurų, o metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6 299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst eurų.

Dosnios palūkanos, suviliojusios 30 investuotojų, priminė atkurtos nepriklausomybės pradžioje gyvavusių "Sekundės" banko, "Litimpex", Lietuvos akcinio inovacinio banko, EBSW ir kitų nuskendusių finansinių titanikų spindesį, kol prie durų nenusidriekė tūkstantinės kreditorių eilės. Milijonai litų atkurtos nepriklausomybės pradžioje prapuolė, nelaimėliais palikę tūkstančius lengvo praturtėjimo pyragu patikėjusių lietuvių.

R.Lebedevienės ir R.Remeikės investavimo į tariamus užsienio fondus braižas labai artimas žlugusioms investicinėms kompanijoms. Panašius tyrimus vykdę pareigūnai tokius investavimus apibūdina labai paprastai: iš vieno imi, moki tam, kuris reiškia nepasitenkinimą, ir taip gesini gaisrus, vis priviliodamas naujų investuotojų, apsvaigusių nuo žadamų palūkanų. Esą taip pinigai sukasi ratu iš vieno investuotojo kišenės į kitą.

Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų.

Posūkis į politiką

Teisme dėl finansinių aferų teisiamos Kauno rajono gyventojos R.Remeikė ir R.Lebedevienė ne iš karto pagarsėjo kaip investavimo virtuozės. Jos buvo žinomos kaip aktyvios Kauno rajono Pagirių kaimo bendruomenės veikėjos. R.Lebedevienė nurodoma kaip Pagirių kaimo bendruomenės centro atstovė.

Pastaruoju metu aktyvia veikla Pagirių kaimo bendruomenės centras pasigirti negalėjo. Kauno apygardos teismas šiemet sausį priėmė nutartį dėl Pagirių kaimo bendruomenės centro bankroto, vasarį nutartis įsiteisėjo, o rugsėjį priimta nutartis dėl centro likvidavimo.

"Kauno diena" rašė ir apie seserų svaiginantį skrydį politikoje. Su Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija į politinę padangę patekusios moterys buvo vertinamos už jų aktyvumą. R.Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo Rūta Remeikė (jos pavardė tuo metu buvo kita – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Tuo metu žiniasklaidai pro pirštus neprasprūdo ir R.Lebedevienės sutuoktinis – Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra "tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadintas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras".

R.Lebedevienės ir R.Remeikės byla nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Prokuroro sprendimu, nuo šios bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl mažosios bendrijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo baudžiamuoju įsakymu taip pat perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.