Pereiti į pagrindinį turinį

Finišavo beprecedentė byla: su senatimi flirtavę kaltinamasis ir jo advokatas šią dvikovą pralaimėjo

2023-12-28 15:08

Kauno apylinkės teismas šiandien paskelbė septynias savaites rašytą nuosprendį daugiau kaip penkis metus jame įstrigusioje  UAB „Akvasanita“ vadovo Svajūno Jonikos, kaltinto pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, kas sukėlė dviem jo pavaldiniams nepagydomas profesines ligas, byloje. Susirgusieji, kaip ir dalis jų artimųjų, šios dienos nesulaukė.

Sunegalavo tuo pačiu metu

Kaip jau rašyta, Petrašiūnuose įsikūrusios bendrovės „Akvasanita“, gaminančios dirbtinio granito virtuvines plautuves, direktorius S. Jonika stojo prieš šį teismą dar 2018-ųjų spalį, kaltinant jį dėl vieno darbuotojo mirties bei kito sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Abu jie liejo minėtas plautuves rankiniu būdu iš dervų, smėlio ir pigmento. Tik šeimos dar nespėjęs sukurti A. P. dirbo plautuvių formuotoju septynerius metus, o jo kolega – trijų mažamečių vaikų tėvas M. S. – trejus.

Plaučių silikozės simptomus jie pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis.

34-erių A. P. mirė 2015-ųjų gruodį – praėjus vos keliems mėnesiams po netikėtos ligos, pasireiškusios iš pradžių – svorio kritimu, o po to – karščiavimu ir dusuliu. Artimųjų įsitikinimu, plaučių silikozė jam buvo diagnozuota per vėlai, dėl ko jau nepadėjo net dvi plaučių persodinimo operacijos.

Panašius negalavimus pajutęs M. S. kreipėsi į medikus lengvesnėje negalavimų stadijoje, dėl ko šią nepagydomą lėtinę ligą iš pradžių trumpam pavyko suvaldyti.

2018-ųjų spalį teismui atvertus buvusio jų darbdavio bylą, M. S. portalui kauno.diena.lt teigė: „Prieš porą metų man buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Ir sveikata po truputį blogėja toliau.“ Neslėpė tada M. S. ir, kad stovi eilėje dėl plaučių transplantacijos.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, ji buvo atlikta M. S. 2021-ųjų pradžioje. Tačiau galimai pavėluotai. Šis daugiavaikis tėvas, miręs tų pačių metų pavasarį, taip pat tebuvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį.

Po žinios apie M. S. mirtį jo buvusio darbdavio teisme paskelbta pertrauka, kad į procesą galėtų įstoti naujas nukentėjusysis  – visas velionio teises perėmusi jo sutuoktinė.   

Pakoreguotas ir kaltinimas S. Jonikai. Šiame jau buvo kalbama apie dviejų darbuotojų mirtis dėl jo kaltės.

Svajūnas Jonika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Prabilo tik teisme

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, S. Jonika iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tada jis teigė, kad negali būti, jog nepagydomi buvusių jo pavaldinių negalavimai susiję su šių darbo sąlygomis.

Tačiau perduodant šią beprecedentę bylą teismui, S. Jonika jau buvo kaltinamas netinkamai vykdęs savo pareigas, t.y. nuo 2009 m. birželio pabaigos iki 2015 m. lapkričio, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, neorganizavęs jų mokymų bei atestavimo, nevertinęs profesinės rizikos ir nesudaręs saugios bei sveikatai palankios darbo aplinkos. Pareiškus jam ikiteisminio tyrimo metu tokį įtarimą, S. Jonika pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Teisme S. Jonika parodymus davė. Sunkiai besivaldžiusiai A. P. seseriai per juos pasidarė bloga. O M. S., klausydamas buvusio darbdavio parodymų, laikas nuo laiko nevalingai purtė galvą. Nė vienas iš jų šios bylos pabaigos nesulaukė.

Savo parodymus S. Jonika tada pradėjo nuo to, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Esą jo vadovaujamoje įmonėje įdiegti aukščiausi saugumo standartai, kuriuos jie perėmė iš suomių ir prancūzų, kurie buvo atvykę į Kauną, kad specialiai apmokytų juos, kokias medžiagas naudoti, jog gamyba būtų saugi. Ir jis pats įmonės veiklos pradžioje yra dirbęs su tomis pačiomis medžiagomis, įranga ir apsaugos priemonėmis, kaip ir A. P. bei M. S. Ir kažkodėl nesusirgo. Be to, vėliau jų gamybos technologiją dar patobulino Europoje žinomas specialistas iš Vokietijos. O jų naudojamos apsauginės kaukės – vienos patikimiausių pasaulyje. Jomis naudotasi ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo.

Prieštaravo pats sau

S. Jonika tikino teismą esą A. P. ir M. S. patys pažeidinėdavo privalomą specialių apsaugos priemonių dėvėjimo jų įmonėje tvarką. Be to, A. P. kurį laiką buvo išėjęs iš jų į brolio įmonę, kur dirbo su dažais. Tačiau, šiai bankrutavus, grįžo atgal. O po šešių metų dėl sveikatos būklės buvo atleistas, nes jų įmonėje nebebuvo tokio darbo, kurį buvo galima pasiūlyti sunegalavusiam A. P.

„Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant“, – teigė S. Jonika, čia pat pridūręs, kad prisipažįsta pražiūrėjęs ir, kaip jo vadovaujamoje įmonėje laikomasi įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo.

Gynėsi teisiamasis ir nuo M. S. kaltinimo, kad šis turėjo dirbti su sena kažkieno jau naudota apsaugine kauke. Anot S. Jonikos, kodėl šią išmesti, jeigu išvalius ji dar tinkama naudojimui? O į kitą M. S. kaltinimą – kad visos ligos prasidėjo, pradėjus gamyboje naudoti smėlį iš Ukrainos, kuris ypač dulkėjo, S. Jonika atsikirto, jog su šia medžiaga jiedu su A. P. dirbo tik apie pusmetį. Ir pirmiausiai šią išbandė jų gamybos vadovas su kolega iš įmonės administracijos. Ir taip pat nesusirgo. O medikai esą nustatė A. P. ir M. S. tokias diagnozes tik tada, kai jis šiems atvežė gamyboje naudojamų medžiagų aprašą.

„Iš pradžių pas mus buvo per mažai žmonių, kad reikėtų darbų saugos specialisto. O, kadangi aš turėjau tokį pažymėjimą, tai ant manęs viską ir užkabino“, – buvo linkęs akcentuoti S. Jonika. Galiausiai, pasiteiravus jo, kodėl neapskundė sprendimo civilinėje byloje, kurioje M. S. iš jo priteistas 18 tūkst. eurų atlygis, teisiamasis tikino, kad pirmiausiai jo advokatas jam nepasakęs, kad galima šį sprendimą skųsti. O antra – vaikščiojimas po teismus su advokatais jam kainuoja daugiau, negu minėti priteisti pinigai.

Vilmanto Raupelio, Eitvydo Kinaičio nuotr.

Šokiruojantys gynybos metodai

S. Jonika gynė advokatas Gintaras Černiauskas. Ir šio pasirinkta gynybinė taktika yra viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai užsitęsė šis teismo procesas, kurio pabaigos nesulaukė nei M. S., nei nukentėjusiosios statusą turėjusi A. P. sesuo.

Pavyzdžiui, buvo S. Jonika su G. Černiausku pareiškę teismui prašymą dėl leidimo pasinaudoti velionio A. P. duomenimis vienos Lenkijos ekspertinės įstaigos specialistams, kad šie pateiktų savo išvadą dėl jam nustatytos diagnozės ir gydymo teisingumo. Esą mūsų medikai ir ekspertai, konstatavę jam plaučių silikozę, yra nekompetetingi. Nors byloje tuo metu buvo atlikti net šeši Lietuvos ekspertų bei jiems talkinusių gydytojų pulmonologų tyrimai ir visi jie konstatavo tą patį.

Nurodė tada S. Jonika su savo advokatu teismui ir konkrečią Lenkijos įstaigą, kuri turėtų revizuoti Lietuvos specialistų išvadas. Ir tai taip pat kėlė tam tikrų įtarimų. Jau nekalbant apie tai, kad gavus S. Jonikai palankias šios įstaigos išvadas, kiti proceso dalyviai – prokurorė ar nukentėjusieji su savo atstovais galėtų pareikšti norą, kad Lenkijos ekspertų išvadas revizuotų kurios nors kitos užsienio valstybės specialistai. Ir taip šis teismo procesas galėtų tęstis amžinybę, nors iki senaties už S. Jonikai inkriminuojamą nusikaltimą tuo metu dar buvo toli. Tačiau pastaruoju metu ji jau alsavo į pakaušį ir, labai panašu, kad buvo bandoma ją pasiekti, kad S. Jonika būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties. Ypač po to, kai kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė Auksė Lipkevičienė pasiūlė teisiamajam laisvės atėmimo bausmę.

Atlyginta tik dalis žalos

Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kuriuo kaltintas S. Jonika, numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Netgi tuo atveju, jeigu ši veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Prokurorė A. Lipkevičienė pasiūlė 58-erių S. Jonikai puspenktų metų laisvės atėmimą. Nepaisant to, kad jis yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai ir nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas, priskiriamas neatsargiems, tačiau jo pasekmės – sunkios: mirė du jauni vyrai, liko neužauginti mažamečiai vaikai bei tėvai, kuriems jie senatvėje būtų buvę ramsčiu.

Kaip vienas iš įrodymų, kad S. Jonika netinkamai organizavo darbuotojų sveikatos apsaugą, buvo prokurorės pateikti faktai apie dar keliems jo pavaldiniams diagnozuotas įvairias plaučių ligas.

„Priežastinis ryšys tarp to, ko teisiamasis, būdamas darbdaviu, nepadarė, nors privalėjo padaryti,  ir pasekmių yra akivaizdus. Kaip akivaizdu ir tai, kad šioje įmonėje kurį laiką bei pakankamai veikė pavojingi sveikatai veiksniai. Ir visai tai nebuvo kontroliuojama. O situacija, remiantis gynybos pateiktais dokumentais, pasikeitė jau šiems darbuotojams susirgus“, – akcentavo prokurorė.

Ji siūlė teismui pilnai tenkinti ir byloje esančius ieškinius. Kaip savo baigiamojoje kalboje teigė M.S. sutuoktinę atstovaujanti advokatė, byloje esantį 15 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė dar pats M.S.

A.P. artimuosius atstovaujančios advokatės teigimu, šioje byloje jie ieškinių nepareiškė. Nes šie jiems buvo priteisti dar 2018-aisiais – civilinėje byloje, pradėtoje jau po A. P. mirties. Nors įvairių instancijų  teismai vienas kito sprendimus keitė, galiausiai A. P. tėvams, seseriai ir jo buvusios gyvenimo draugės, šiai taip pat netrukus mirus, tėvams bendroje sumoje buvo priteista 90 500 eurų neturtinė žala.

Padarė iš tragedijos cirką

Po prokurorės pasiūlytos bausmės S. Jonikos teismo procese prasidėjo tokie dalykai, kurie ne tik šokiravo, bet ir pritrenkė savo ciniškumu.

Pavyzdžiui, UAB „Akvasanita“ atstovaujanti advokatė paprašė daryti šiame teismo procese kelių mėnesių pertrauką, nes ji išeina gimdyti. Įdomiausia tai, kad minėta advokatė ir S. Jonika gynęs G. Černiauskas – iš tos pačios advokatų kontoros ir sunku buvo patikėti, kad S. Jonikos advokatui apie jos nėštumą nebuvo žinoma. Todėl kas gali paneigti, kad nuspręsta tuo pasinaudoti, belaukiant artėjančios senaties.

Galiausiai bylą nagrinėjęs teisėjas Alvydas Rimkevičius davė terminą iki kada S. Jonikos vadovaujama „Akvasanita“ turi susirasti naują advokatę. Tačiau tada ši pareiškė, kad yra iš anksto suplanavusi atostogas ir nespės iki kito taip pat iš anksto suplanuoto posėdžio susipažinti su bylos medžiaga.

Teisėjui pasipriešinus ir tam, G. Černiauskas pareiškė jam nušalinimą. Tačiau A. Rimkevičius, kaip ir ankstesniu atveju, kai to reikalavo ir S. Jonika, nuo šios bylos nagrinėjimo nenusišalino.

Galiausiai į šio teisinio cirko areną su paskutiniu savo žodžiu išėjo pats S. Jonika. Vieno teismo posėdžio skaityti, ką pasirašęs, jam neužteko. O, pasiteiravus, kiek dar laiko reiktų jam skaityti savo paskutinį žodį, S. Jonika teigė, kad dar penkiolika minučių.

Tačiau iki suplanuoto kito šios bylos posėdžio S. Jonikos paskutinis žodis nuo 25 pasirašytų lapų išaugo iki 47. Ir jį pabaigti prireikė dar trijų teismo posėdžių, nes viską baigti, pavyzdžiui, per trečiąjį posėdį nepavyko, nes S. Jonikos advokatui reikėjo anksčiau išvykti į bylos nagrinėjimą Vilniuje dėl remontuojamo greitkelio. O pats S. Jonika pareiškė, kad yra tądien užsiregistravęs pas medikus ir laukė šio vizito pusmetį.

Nuosprendis ar pasityčiojimas?

Galiausiai lapkričio 9-ąją teisėjas A. Rimkevičius išėjo rašyti šioje beprecedentėje ne tik savo turiniu, bet ir gynybos metodais byloje nuosprendžio. Tačiau, kaip planavo, Kalėdų išvakarėse jo nepaskelbė. Motyvuojant didele bylos apimtimi – 20 tomų ir sudėtingumu, sprendimo paskelbimas nukeltas į šiandien.

O šiandien A. Rimkevičius pripažino S. Joniką kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Tačiau skyrė jam už tai gana simbolinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, atidedant jo vykdymą pusantrų metų ir įpareigojant dirbti bei nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų. O tokias „bausmes“, t. y. dirba bei nakvoja namuose, atlieka ir didžioji dauguma jokių nusikaltimų nepadariusių žmonių.

Paliktas nenagrinėtas ir M. S. našlės ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos, nors ir pripažinta, kad ji teisę į šį turi. Tačiau iš S. Jonikos solidariai A. P. ir M. S. artimiesiems priteistos beveik 7 tūkst. eurų teismo išlaidos.

Tokio savo sprendimo motyvų A. Rimkevičius nepaaiškino. Tik atsakė į klausimą, kodėl paliktas nenagrinėtas M. S. našlės ieškinys – esą ši nedalyvavo teismo posėdyje, o be jos išnagrinėti šio klausimo nebuvo galima.

Šio nuosprendžio, kurį dar galima apskųsti, klausėsi tik portalo kauno.diena.lt žurnalistė.

Pats S. Jonika, skelbiant jam nuosprendį, nedalyvavo. Belieka spėlioti, ar jį žinojo, ar vengė žiniasklaidos. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, S. Jonika pageidavo, kad teismas savo sprendimą atsiųstų jam elektroniniu paštu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų