Kolegos apklausti neleido

Kaip jau rašyta, Valstybinė darbo inspekcija sužinojo apie šį įvykį ne iš nukentėjusiojo darbdavių, o iš žiniasklaidos.

Po tokios iškalbingos situacijos ligoninės darbų saugos specialistė darbo inspektoriams teisinosi neskubėjusi jiems pranešti apie šį įvykį, nes laukė pažymos apie nukentėjusiojo sveikatos būklę iš kitos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės – Kauno klinikų, į kurias jį nuvežė greitosios pagalbos medikai. Pranešti apie įvykį darbe, per kurį nukentėjo įstaigos darbuotojas, privalu tik jam žuvus ar patyrus sunkią traumą.

Darbo inspektoriai, susisiekę su Klinikomis, pradėjo tyrimą savo iniciatyva. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, dėl apdegusių kvėpavimo takų nelaimėlis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Ir darbo inspektoriai bergždžiai laukė leidimo, kada bus galima jį apklausti. Kol vasario 6-ąją Klinikos jiems pranešė apie 67-erių A. B. mirtį.

Skaitytojų nuotr.

Degė poilsio kambarys?

Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad dega minėtos ligoninės padalinio, kuris iki šių metų sausio buvo įsikūręs Soboro pašonėje, poilsio kambarys, esantis pastato rūsyje, buvo pranešta 5.50 val.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, apie gaisrą pranešusiam vyrui liepta skubiai palikti įvykio vietą. Tačiau į degančią ligoninę atskubėję ugniagesiai gelbėtojai rado jį sukniubusį rūsyje – prie koridoriaus, kuriame buvo gaisro židinys – 3x5 m patalpa, durų.

Skubiai išnešę nelaimėlį laukan, ugniagesiai gelbėtojai jį atgaivino. Ir perdavė greitosios pagalbos medikams, kurie nukentėjusįjį išvežė į Klinikas. Nors medikų buvo apstu ir degusioje ligoninėje, jau ne pirmą kartą teko konstatuoti, kad panašių nelaimių atvejais, pagal egzistuojančią keistoką tvarką, yra laukiama atvykstant greitosios medikų.

Skubi rokiruotė

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, iš ligoninės rūsio veržėsi liepsnos ir dūmai. Buvo uždūminta ir laiptinė iki pat ketvirtojo aukšto. Į kitą korpusą evakuotas 21 ligonis.

Gaisras lokalizuotas labai greitai – apie tai pranešta jau 5.58 val. O likviduotas 6.15 val. Tačiau ugniagesiai gelbėtojai užsibuvo gaisravietėje dar kelias valandas, vėdindami patalpas bei ieškodami galimų naujų gaisro židinių.

Po gaisro užgesinimo ugniagesiai teigė, kad tiria kelias galimas versijas, kas jį sukėlė. Galimo tyčinio padegimo versijos tarp jų nėra. Tačiau neatmesta prielaida, kad nukentėjusiajam galėjo būti leista rūsyje, kuriame kilo gaisras, ilsėtis, nakvoti ar net gyventi. Kaip jau užsiminta, pranešdamas apie gaisrą, jis teigė, kad dega poilsio kambarys. Nors ligoninės atstovė vėliau šią patalpą jau įvardijo kaip pagalbinę, teigdama, kad joje laikytos šios gydymo įstaigos reikmėms naudotos spintelės bei elektros prietaisai.

Policija tyrimo nepradėjo

Kauno policijos atstovė tada teigė, kad jos kolegos jokio tyrimo dėl šio gaisro nepradėjo, nes nėra tam priežasčių, kadangi po pirminės įvykio vietos apžiūros ugniagesiai padegimo neįtarė. Todėl tik surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Ši medžiaga perduota teritoriniam policijos komisariatui pagal įvykio vietą – aplinkybių patikslinimui.

Vėliau Kauno policijos atstovė informavo, kad gruodžio 27-ąją pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta nesant nusikalstamos veikos sudėties. Iki to laiko ugniagesiai gelbėtojai įvardijo ir gaisro priežastį – elektros įrenginių, prietaisų ar elektros instaliacijos gedimas.

Žodžiu, šio gaisro aplinkybių tyrimą, įvardiję jį kaip įvykio darbe tyrimą, tęsė tik Valstybinė darbo inspekcija, galiausiai konstatavusi, kad A. B. gaisro metu patirti sužalojimai nesusiję su darbu, kurį jis atliko minėtoje ligoninėje.

Viską lėmė vienas liudytojas?

Darbo inspektoriai nustatė, kad jau pensinio amžiaus A. B. buvo Infrastruktūros skyriaus pagalbinis darbininkas. Jo darbas buvo tvarkyti ligoninės teritoriją, valyti šaligatvius, kasti sniegą, numušinėti ledo varveklius ir pan. O darbo pradžia – 7 val. ryto.

Tačiau gaisras ligoninės rūsyje, sprendžiant iš A. B. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, kilo dar prieš šeštą valandą ryto. Ir buvę A. B. darbdaviai negalėjo paaiškinti, kaip jis atsidūrė gaisravietėje, – jokių užduočių, dėl kurių būtų turėjęs eiti į rūsį, jis nebuvo gavęs.

Maža to, darbo inspektorių apklaustas vienas buvęs A. B. bendradarbis teigė, kad sutiko jį įvykio išvakarėse – apie 15.30 val. išeinantį iš darbo į namus. Be to, šis liudytojas tikino, kad vėliau dar patikrinęs, ar nėra likusiųjų darbe po darbo valandų, nors, neaišku, kodėl tai reikėjo daryti, bei, ar išjungti visi elektros prietaisai. Ir užrakino rūsio duris. O ryte – atėjęs į darbą jas taip pat rado užrakintas. Taigi, lieka neaišku, ar šis liudytojas atėjo į darbą anksčiau už A. B., ar gaisras kilo užrakintame rūsyje. Tačiau šiuo liudijimu įtarimas, kad rūsyje galėjo kažkas nakvoti, buvo paneigtas.

Skaitytojų nuotr.

Atsakymas – kapuose

Rasti liudytojų, mačiusių A. B. ryte prieš gaisrą, nepavyko. O į portalo kauno.diena.lt klausimą, gal velionio artimieji papasakojo ką nors reikšmingo, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, susipažinęs su tyrimo medžiaga, atsakė, kad jokios jų pateiktos informacijos ten nėra. Ir konstatavus, kad šis įvykis nėra nelaimingas atsitikimas darbe, jokia kompensacija iš valstybės A. B. artimiesiems nepriklauso. Tiesa, tai konstatavusį Valstybinės darbo inspekcijos įvykio darbe tyrimo aktą jie dar gali apskųsti. O šis aktas, kaip ir priklauso, bus išsiųstas prokuratūrai, kad ši prijungtų jį prie savo tyrimo medžiagos.

Tačiau, anot Kauno policijos atstovės, jokio ikiteisminio tyrimo dėl A. B. mirties aplinkybių po to, kai dar 2024-ųjų pabaigoje buvo priimtas sprendimas jo nepradėti, jos kolegos nepradėjo ir po A. B. mirties. Taigi, ir prokuratūra jokiam ikiteisminiam tyrimui dėl A. B. mirties aplinkybių nevadovauja.

Be to, policijos atstovė buvo linkusi siųsti atgal į Valstybinę darbo inspekciją, kuriai jos kolegos teigė talkinę tiriant A. B. žūties aplinkybes.

Žodžiu, kodėl A. B. pranešė apie gaisrą poilsio kambaryje, galėtų atsakyti tik jis, bet jau neatsakys.